Dažniausiai maisto tinklaraštininkės, kurias kalbinu, pasakoja, jog gaminti maistą pamėgo dar vaikystėje. Tačiau šį kartą mano pašnekovė – išskirtinė. Tinklaraščio „Julchiko receptai“ (instagram: @julchiko_receptai) autorė Julija Kijevskaja juokiasi – seniau suktis virtuvėje jai tekdavo itin retai, o ir malonumo jokio nejausdavo. Tačiau viskas ėmė ir apsivertė. Apie atrastą pomėgį gaminti maistą, gyvenimą ir darbą Belgijoje, o taip pat vegetarišką mitybą bei maisto tinklaraštį ir kalbamės šiame interviu.
Darbas aviacijos paslaugų įmonėje
Jau užsiminiau įžangoje – Julija ne vienerius metus gyveno Belgijoje. Mergina čia atvyko aplankyti savo brolio ir nusprendė pasilikti – sužavėjo šalis, jos gamta, architektūra. Darbo paieškos nebuvo lengvos – Belgijoje laisvai šnekėti angliškai neužtenka. Darbdaviai nori, jog darbuotojas mokėtų olandų, vokiečių ar prancūzų kalbą. O geriausia – visas. Galiausiai, Julijai susirasti darbą vis dėlto pavyko – įsidarbino aviacijos paslaugų įmonėje, gaminančioje maistą lėktuvų keleiviams. Tai ir buvo jos pirmoji rimtesnė pažintis su maistu: „Man reikėjo dėlioti maistą į specialias lėkštes pagal nuotrauką ir surašytą receptą“, – pasakoja Julija ir priduria, jog kiekviena avialinija turi savo kriterijus – koks turi būti maistas. Pavyzdžiui, Kataro avialinijų maistas turi būti paruoštas pagal halal musulmoniškas tradicijas ir pan. „Tuo metu aš dar negalvojau, kad pati pradėsiu gaminti. Dabar manau, kad praleidau labai gerą šansą pasimokyti iš gerų Belgijos šefų, kurie kūrė patiekalus, juos dekoravo. Deja, tuo metu maisto gaminimas manęs nedomino. Dabar labai gailiuosi: jeigu grįžčiau į tą laikotarpį, tikrai daug klausinėčiau, rašyčiausi į sąsiuvinį šefų patarimus“, – atvirauja mano pašnekovė.
Aviacijos paslaugų įmonėje Julija pradirbo net šešis metus, tačiau dėl etatų mažinimo buvo priversta palikti darbą. Moteris pasakoja, jog būtent tada ir pajuto, jog darbo su maistu jos gyvenime trūksta: „Juk dirbdavau po aštuonias valandas penkias dienas per savaitę. Tai kažką pjaustai, tai dėlioji. O staiga – to nebeliko“, – prisimena Julija. Panašiu metu ji atrado ir instagramą, o ten – tiek daug gražaus maisto nuotraukų: „Žiūrėdama į tas nuotraukas vis galvojau, kad kiti žmonės labai skaniai valgo. O ką aš? Bulves, makaronus...“ – pasakoja moteris. Ji juokiasi, jog būdama studentė visada baidėsi virtuvėse, mąstydavo, jog pavalgyti galima ir restorane. O staiga viskas ėmė ir apsivertė: „Pradėjau gaminti ir, žiūriu, užkabino. Virtuvė nepaleidžia iki šiol“.
Nusprendė atsisakyti mėsos
Panašiu periodu į Julijos gyvenimą atėjo ir vegetariška mityba: „Aš niekada nebuvau didelė mėsos mėgėja. Visokių mamos karbonadų net nevalgydavau, nebent kokią vištieną. Kai pradėjau gaminti pati, supratau, kad man už akies instagrame užkliūva būtent vegetariški ir veganiški receptai“, – pasakoja mano pašnekovė. Tada ji ir sugalvojo paeksperimentuoti – mėnesį visiškai nevalgyti mėsos. Kaip pati sako, per tą mėnesį mėsos ji taip ir nepasigedo: „Nereikėjo nei dešrelių, nei dešrų, nei tos pačios vištienos. Nusprendžiau, kad nebepirksiu mėsos ir jos nevalgysiu. Mėsos man neprireikė iki šiol, praėjus penkeriems metams“, – šypteli Julija. Kiaušinių moteris taip pat nevalgo, tačiau negali atsispirti sūriui: „Be jo neįsivaizduoju nei dienos. O taip pat, grįžusi į Lietuvą, pradėjau valgyti ir varškę, varškės sūrį. Pieno nevalgau, sviesto irgi ne. Kartais paragauju jogurto“, – savo mitybą apibūdina Julija.
Paklausta, ar yra belgiškų patiekalų, kurių Lietuvoje ji pasiilgsta, Julija neslepia – tikrai yra. Vienas iš jų – cikorija, dar žinoma salotinės cikorijos arba salotinės trūkažolės pavadinimu: „Ji kaip salota: būna violetinės spalvos, būna geltonos. Labai skani! Ir Lietuvoj jos niekur nerandu. Net draugės prašiau, kad atvežtų iš Belgijos“, – pasakoja Julija ir priduria, jog belgai turi nacionalinį patiekalą su šia salota: cikorija apvyniojama šonine, kepama ir patiekiama su baltuoju padažu. Tačiau, kadangi Julija nevalgo mėsos, neragavo ir šio patiekalo.
Sunkiausia – nufilmuoti visą procesą
Maistą galėčiau gaminti nuo ryto iki vakaro. Man tai kaip meditacija, atsipalaidavimo būdas. Net jeigu kažkur susinervinu, grįžusi namo atsistoju prie puodų ir gaminu – tokiu būdu nusiraminu“, – sako Julija. Tinklaraštis – tai platforma, kurioje moteris dalinasi savo sugalvotais receptais. Julija pasakoja, jog sugalvoti idėją, pagaminti ir nufotografuoti patiekalą, jai nėra itin sunkus darbas – labiau malonumas. Tačiau daug laiko ir pastangų reikalauja instagram reels formatas – video filmukai: „Turi nufilmuoti visą gaminimo eigą. Ir tą padaryti gražiai. Tai tikrai užima nemažai laiko, kartais reikia ir perfilmuoti“ – neslepia Julija ir priduria, jog kartais tenka net tą patį patiekalą gaminti kelis kartus, kol pasiekia tą rezultatą, kuris tenkina: „Pavyzdžiui, gaminau bulves su avokadų padažu. Viskas sekėsi gerai: bulvės išvirė, padažą pasidariau. Tada nupyliau bulvių vandenį ir supyliau į jas padažą. Ir viską padėjau atgal ant viryklės. Bet... Nepamačiau, kad neišjungiau ugnies! Vaikščiojau sau po namus, mąsčiau, kaip nufilmuoti galutinį recepto epizodą ir pajutau, kad... Smirda! Pasižiūriu – bulvės jau pajuodavusios. Teko išmesi, o po kelių dienų gaminau iš naujo“ – juokiasi mano pašnekovė.
Julija pripažįsta, jog iki šiol nesupranta instagram algoritmų: sunku nuspėti, kokie patiekalai sulauks didesnio sekėjų dėmesio, o kokie bus mažiau populiarūs. Kartais žmones labiau domina desertai, o kartais – sūrūs patiekalai. Dėl šios priežasties tinklaraštininkė nedaro jokių turinio planų – visus receptus kelias spontaniškai. Patiks žmonėms – puiku, nepatiks – ką padaryti. Tiesa, šiuo metu ją seka daugiau nei 13 tūkst. žmonių. Tad dėmesio „Julchiko receptams“ tikrai netrūksta.
Ateityje norėtų atidaryti savo kavinę
Maisto tinklaraštis – ne vienintelė Julijos veikla. Šiuo metu ji mokosi floristikos meno, o taip pat, su drauge yra įkūrusi prekės ženklą „Passion Flower“ – kuria ir pardavinėja laisvalaikio aprangą, pižamas, naktinius, chalatus moterims. Juokiasi, jog nors pati siūti nemoka, kurti drabužius jai vienas malonumas. O ateityje norėtų ir pramokti siūti.
Vis dėlto, šio straipsnio pagrindinė tema – maistas, tad klausiu Julijos: ar ji turi planų, susijusių su mitybos sektoriumi? „Su drauge planuojame atidaryti kavinę. Jau praeitais metais norėjome tą padaryti, tačiau labai daug visokiausių niuansų, tad kol kas viskas idėjų lygmenyje“, – pripažįsta Julija. Tačiau neslepia, jog planuojama kavinė bus Kaune. O meniu – pritaikytas įvairiems žmones: bus ir patiekalų su mėsa, ir skirtų vegetarams bei veganams. Linkiu savo pašnekovei greičiau įgyvendinti savo svajonę. O kol kas siūlau apsilankyti jos tinklaraštyje ir atrasti įdomių receptų.
Autorė: Rut Javič
