This website is using cookies. By continuing to use the website you agree to our Cookie Policy. More information about Cookies.

Accept
+ Suggest a Restaurant
News

Naminis maistas – ne tik pas mamą arba kaip dalijimosi ekonomika atėjo į viešojo maitinimo sektorių

2016-08-29
Publish your own article

Naujas socialinių poreikių patenkinimo būdas
Kolkas apie tai kalbama nedaug, tačiau vis dažniau pastebima, jog dalijimosi ekonomikos esmė ir didžioji vertė yra ne pats produktas, paslauga, o naujas bendravimo, santykių tipas, kai sulaužomi barjerai tarp pardavėjo ir pirkėjo, įsileidžiant į savo gyenimą nepažįstamus žmones.

Maisto dalijimosi platformos atsirado kaip priešprieša neasmeniškiems, steriliems ir emociškai šaltiems restoranams, kur pasaulietiškas maistas ypač suvienodėjęs. Platformos pirmiausia yra bendruomenės, kurios sujungia aistringus savamokslius šefus ir nuotykių bei skonių ieškančius valgytojus, kurie kviečiami išbandyti ir patirti maisto ir bendravimo malonumą tiesiog namuose.

Valgymas kartu daugelyje kultūrų yra svarbus ritualas, išreiškiantis žmonių draugiškumą, palankumą ir pasitikėjimą vieni kitais. Ir šiandien šiame multikultūriniame, kosmopolitiškame pasaulyje dalijimosi ekonomika leidžia sugrįžti prie svarbiausių dalykų: socialinių poreikių patenkinimo, bendravimo ir valgymo kartu bei visa tai patirti nauju būdu – su nepažįstamaisiais.

Norintiems pavalgyti ar pasikviesti svečius
Registracija platformose nemokama, tai panašu į socialinio tinklo paskyrą. Užsiregistravus galima rinktis iš reguliariai arba pagal susitarimą Jums ruošiamo maisto pasiūlymų (priklausomai nuo platformos struktūros). Pasirinkus, gali tekti suderinti detales su šefu – kokia bus vieta, laikas, atvykimas ir pan., bei susimokėti. Platforma garantuoja saugų atsiskaitymą, o kai kur netgi siūlomas draudimas. Už tai jai atitenka 3-20 proc. pasiūlymo sumos, o likusi dalis pervedama šefui po įvykusio priėmimo. Po apsilankymo svečiai taip pat prašomi įvertinti šefo maisto kokybę, vietos patogumą bei švarą. Taip pat galima palikti komentarus, kurie vaizdžiau nusako vertinimus. Kad ir kokie jie bebūtų, jokiu būdu nėra trinami. Kiekvienam šefui be galo svarbu užsitikrinti gerą reputaciją, nes ji galiausiai lemia, jog šioje veikloje lieka tik tikrai maistą ir žmones mylintys šefai.

Jeigu norite patys gaminti, priimti svečius savo namuose, galite registruotis bei sudaryti savo siūlomą meniu. Neprivaloma būti profesionalu, bet reikia atitikti platformose keliamus reikalavimus. Kai kuriose platformose šefų atranka yra ypač griežta, išdėliota per kelis etapus, reikalaujanti daug pastangų, pasiryžimo ir pasitempimo, siekiant užtikrinti aukščiausią paslaugų kokybę. Norintiems teikti paslaugas, gali tekti atsakyti į klausimus Skype interviu, nufilmuoti savo namus, paruošti bandomąją vakarenę, pateikti aukštos kokybės siūlomo maisto nuotraukas, o kartais netgi sulaukti pačių platformos atstovų apsilankymo. Be to, taip pat reikia nurodyti savo interesus, nes svečias ateina ne tik pavalgyti, bet ir šnekučiuotis, smagiai praleisti laiką.

Šefai savo veiklos įteisinimu ir mokesčiais rūpinasi patys pagal jų šalyje galiojančius reikalavimus tokio tipo veiklai. Platforma reikalauja, kad veikla būtų legali, bet tiesiogiai už tai neatsako ir pristato save kaip erdvę bendruomenei bei įrankį susirasti klientų. Lietuvoje nėra aiškios mokestinės bazės teikiantiems paslaugas maisto dalijimosi platformose, tad yra puiki galimybė, perėmus geriausias pasaulines praktikas, tokią bazę sukurti ir plėtoti maisto kultūrą legaliai.

Ar viešojo maitinimo įstaigoms reikėtų sunerimti?

Lietuvių, teikiančių paslaugas maisto dalijimosi platformose, kol kas nėra daug, tačiau Didžiosios Britanijos strateginių rinkos tyrimų kompanija „Euromonitor International“ savo 2014 m. turizmo rinkos apžvalgoje skelbia, kad maisto dalijimasis tarp privačių asmenų – viena labiausiai pasaulyje augančių tendencijų, kaip pažinti šalį ir jos žmones. Nepaisant to, „VizEat“ bendraįkūrėjas Jean-Michel Petit viename savo interviu teigia, jog platformų paslaugomis atostogų metu žmonės naudojasi vieną ar du kartus, o kitus kartus valgo restoranuose.

Prognozuojama, jog maisto dalijimosi platformos taps ne tik turizmo įrankiu, nauju kultūriniu šalies pažinimo būdu kelionių užsienyje metu, bet ir pasitarnaus ieškantiems naujų pažinčių, pavalgymo bei susipažinimo vietų savo mieste. Svarbiausias dalykas šioje XXI a. ekonomikoje – masiškumo efektas, ir kai tai taps populiaru, naudinga, patrauklu daugumai, maisto dalijimosi platformos taps „Uber“ ir „Airbnb“ atitikmeniu viešojo maitinimo sektoriuje.

Populiariausios maisto dalijimosi platformos yra:
Mealsharing.com (450+ miestai, 1000+ šefai);
Eatwith.com (30+ šalys, 150+ miestai, 500+ šefai);
Vizeat.com (lyderis Europoje. 60+ šalys, 1000+ šefai, 1500+ pasiūlymų);
Bonappetour.com (80+ miestai, 500+ šefai);
Bookalokal.com (50+ šalys, 500+ šefai);
Colunching.com (30+ šalys, 2000+ šefai);
Travelingspoon.com (koncentruojasi Azijoje, 40+ miestai).


Maisto dalijimosi platforma – idealus įrankis šefams, kurie ne visiškai realizuoja savo galimybes ir norus esamame darbe. Jokių reguliavimų, normų ar standartų – tik nevaržoma kūryba.

Parengė: Edita Labutė
Nuotraukos: Mealsharing.com