This website is using cookies. By continuing to use the website you agree to our Cookie Policy. More information about Cookies.

Accept
+ Suggest a Restaurant
News

Mažieji aludariai – kainų karo įkaitai

2012-03-07
Publish your own article
Prieš keletą metų alaus rinkoje buvo jaučiami pokyčiai į gerąją pusę – didėjo kokybiško ir tradicinio alaus paklausa, tačiau tai, pasak mažųjų aludarių, paskatino ir dabartinį drastišką konkurentų požiūrį bei elgseną.

„Nors Alkoholio kontrolės įstatymas ir griežtėja, tačiau didieji gamintojai naudojasi likusiu laiku iki pataisų įsigaliojimo ir dempinguodami kainas siekia išstumti mažuosius gamintojus iš rinkos. Nuo sausio vidurio didieji gamintojai pradėjo pardavinėti stiprų alų pigiau nei vandenį, o tokiomis kainomis mažieji aludariai, gaminantys tradicinėmis technologijomis, niekaip negali konkuruoti. Neįmanoma pagaminti alaus naudojant tradicines technologijas už tokią kainą, kokią siūlo didieji gamintojai“, - teigia mažųjų alaus daryklų asociacijos pirmininkė Lina Šileikienė.

Alaus kainų denpingą pradėję bendrovių „Švyturis–Utenos alus“ ir „Kalnapilio-Tauro grupė“ atstovai neoficialiai dėsto, jog ši žiauri akcija
nukreipta numarinti įvežtinį baltarusišką alų, kurio kainos taip pat neprotingai žemos. Šių bendrovių prekybininkai teigė, jog tokiomis „denpinginėmis“ kainomis bus suvaldytas procesas ir baltarusiško alaus prekyba sustos.

Pasak mažųjų aludarių asociacijos, neoficialiai taip pat buvo užtikrinta, kad šios „žiaurios“ tiekimo kainos bus naudojamos tik tuose prekybos taškuose, kuriuose yra tiekiamas baltarusiškas alus. „Dabar jau aiškiai žinome, jog tai tik blefas, nes šios kainos taikomos praktiškai visiems prekybiniams taškams - teigia mažųjų alaus daryklų asociacijos pirmininkė.

Pradėję gaminti 4 litų kainos nesiekiantį 8% stiprumo „High Gravity“ technologija paremtą „pramoninį“ alaus gėrimą 2 litrų plastikiniame butelyje didieji gamintojai diskredituoja visą alaus rinką. Pasak L.Šileikienės, būtent dėl tokių kainų karų kenčia ir mažųjų aludarių įvaizdis.

„Nenuostabu, jog Lietuvos Seimo nariai, matydami, kaip prekybos centrų lentynas užkariauja stiprūs ir pigūs alaus surogatai, imasi priemonių riboti alaus stiprumą. Visus gamintojus matuodami pagal vieną kurpalį. Alkoholio kontrolės įstatymo taisytojai jau pamiršo, jog Lietuvoje yra ir kokybiško tradicinio stipraus alaus. Dėl tokių trumpalaikių akcijų pradedama kovoti su visais alaus gamintojais, o mažieji aludariai yra užspiečiami į kampą ir balansuoja ties bankroto riba“, - teigia L. Šileikienė. Pasak jos, tradicinį alų verdantys mažieji aludariai galėtų garsinti savo šalį, kaip tai sėkmingai daro belgai.

Mažieji aludariai pastebi, jog šiuo metu stipraus alaus išpardavimo vajuje baltarusiškas alus jau nebedalyvauja. „Vyksta didžiųjų monopolistų stipraus alaus kainų denpingo akcija, nukreipta prieš mažąsias alaus daryklas. Mažųjų aludarių natūraliai verdamo tradicinio alaus savikaina didesnė nei didžiųjų bendrovių parduodamo alaus kaina. Tokia pramoninio alaus gamintojų politika skatina alkoholio vartojimą šalies regionuose.

Mažesnių miestelių ne tinklinių parduotuvių didžioji parduodamo alaus dalis yra 8% 2l talpos PET pakuočių alus. Šios kategorijos alaus vartotojų prioritetas yra vienas - kainos ir alkoholio santykis. Mažųjų aludarių segmentas visai kitas, tačiau žala daroma PET buteliuose pilstomam alui, kuris sudaro nemažą mažųjų aludarių išverdamo alaus dalį. Rinkoje vyraujantį stiprųjį „bambalinį“ alų gamina didžiosios bendrovės, kurių reklaminėse kampanijose pasakojama apie sąžinę, tačiau realiais darbais demonstruojamas visai kitoks elgesys“, - teigia mažųjų alaus daryklų asociacijos pirmininkė.

Mažieji aludariai mano, jog saikingesnį alkoholio vartojimą ir nesąžiningą pramoninio alaus gamintojų veiklą galėtų pažaboti griežtas įstatyminis išaiškinimas, ką galima vadinti alumi. „Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, priėmusi Alaus apibudinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninį reglamentą.

Mažųjų alaus daryklų asociacija kreipėsi į šį dokumentą reguliuojančią Žėmės ūkio ministeriją su prašymu įtraukti tikslius alaus apibrėžimus, kuomet naudojant „High Gravity“ technologijas gaminamas gėrimas būtų vadinamas alaus gėrimu, o tradicinėmis technologijomis verdamas – alumi. Tokiu būdu vartotojas nebūtų klaidinamas ir žinotų, ką renkasi“, - teigia L. Šileikienė.

Jei įsigaliotų tokia reglamento pataisa, visas šiuo metu rinkoje dominuojantis stiprus ir pigus didžiųjų alaus daryklų alus, pagamintas pagal „High Gravity“ technologiją, turėtų būti pervadintas alaus gėrimu.

Pasak mažųjų alaus daryklų asociacijos pirmininkės, jei vartotojai žinotų, kaip Lietuvoje gaminamas „High Gravity“ alus, gerai pamastytų, ar verta tokį pirkti. Šiuo būdu pagaminamas bazinis kelis kartus stipresnis alkoholinis skystis yra praskiedžiamas vandeniu ir prisotinamas įvairiais kvapikliais, dažikliais ar angliarūgšte, kurių dydis ir proporcijos paprastai ir yra vienintelis skirtumas tarp skirtingų pramoninio alaus rūšių. „Toks dirbtino skonio alus išstumia iš rinkos tikro alaus gamintojus. Nepriklausomi alaus ekspertai šiuo būdu paruoštą gėrimą nėra linkę vadinti alumi – tai tik būdas pigiai pagaminti į alų panašų skystį. Kol nebus sutramdyti „High Gravity“ alaus gamintojai, nesaikingas alkoholio vartojimas Lietuvoje plis“, - teigia L. Šileikienė.