Liaudies medicinos žinovas Romualdas Oginskas pataria, kaip greitai ir nebrangiai pagerinti atmintį.
Pastarojo dešimtmečio gydytojų ir psichologų rekomendacijose, skirtose atminties gerinimui, ypač svarbi vieta skiriama subalansuotai mitybai, sveikai psichologinei terpei ir ramiam, pakankamos trukmės miegui.
Specialistai pabrėžia, jog reikia įprasti eiti miegoti, jeigu ne prieš dvi, tai nors prieš pusantros valandos iki vidurnakčio, nes tai gerina atmintį ir apskritai padeda geriau pailsėti. Mat laikoma, jog valanda miego prieš 24 -ą val. atstoja dvi val. miego po vidurnakčio.
Ar visada kalta tik sklerozė?
Atmintis gali sutrikti sergant kai kuriomis infekcinėmis, nervų, psichikos ligomis, po galvos traumos, apsinuodijus, patyrus šilumos ar elektros smūgį ir pan. Vienais atvejais, išgydžius ligą ar traumą, atmintis pagerėja, kitais - didesni ar mažesni atminties sutrikimai išlieka.
Ypač dažnai atmintis pablogėja dėl galvos smegenų arterijų sklerozės (dažniausiai po 40-ies metų; vyrams 3-4 kartus dažniau). Beje, ne visada naudinga galvoje laikyti įvairias smulkmenas, nes jos kliudo susikoncentruoti į svarbesnius dalykus, o taip pat priimti skubius sprendimus, ypač kai tenka išsirinkti vieną variantą iš kelių galimų.
Reikalinga ne speciali dieta, o subalansuota mityba
Ne tik gera atmintis, bet ir apskritai sveikata dažnai priklauso nuo subalansuotos mitybos. Kažkokia speciali dieta nereikalinga. Smegenų ląstelės turi gauti pagrindinių nesočiųjų riebalų rūgščių, „lėtųjų“ gliucidų, proteinų, mineralinių medžiagų, mikroelementų ir vitaminų.
Nustatyta, jog smegenų nervinės ląstelės (neuronai), gaudamos nepakankamai pagrindinių nesočiųjų riebalų rūgščių arba gaudamos jas prastos kokybės, negali tinkamai dirbti ar žūsta. Tokia nervinių ląstelių žūtis nepraeina be pėdsakų: dingsta atitinkamas kiekis mūsų prisiminimų. Be to, dėl nesočiųjų riebalų rūgščių trūkumo gali pablogėti kraujo cirkuliacija, medžiagų apykaita, sutirštėti kraujas ir atsirasti krešulių. Jau vien dėl pastarosios priežasties būtina vartoti minėtas rūgštis, nes jos efektyviai skystina kraują.
Kokiuose maisto produktuose esama nesočiųjų riebalų rūgščių? Reikia vartoti alyvų, arachisų, rapsų bei saulėgrąžų aliejus ir dar gerti žuvų taukų (parduodami aromatizuoti žuvų taukai bei žuvų taukai kapsulėse).
Ką pataria dietologai?
30 - 40 mečiams ir vyresniems žmonėms reiktų valgyti mažiau mėsos, bet daugiau riebios žuvies - silkės, skumbrės, tuno.
Valgant pakankamai bulvių, kruopų ir juodos duonos, organizmas yra aprūpinamas vadinamais „lėtaisiais“ gliucidais (gliucidai – neuronų energijos šaltinis), kurie yra lengvai įsisavinami. Valgant saldumynus, organizmas gauna „blogųjų“ gliucidų (jie vadinami „greitaisiais“), kurių perteklius ne tik blogina atmintį, bet taip pat kenkia dantims, siaurina kraujagysles, kaupia riebalus, gali sutrikdyti kasos darbą ir susargdinti cukriniu diabetu.
Dažnai valgant daržoves, grūdų patiekalus, ryžius, lęšius ir žuvį, organizmas gauna pakankamai proteinų (t.y. baltymų, kurių molekulės susideda iš aminorūgščių).
Be vitaminų ir mikroelementų - nė iš vietos
Atminčiai stiprinti reikalingi vitaminai Bc (folio rūgštis), B1, B3, B4, PP bei mikroelementai geležis ir magnis.
1. Folio rūgštis padeda išlaikyti su amžiumi silpnėjančius protinius sugebėjimus. Organizmui stokojant šio vitamino susilpnėja atmintis, greičiau atsiranda depresija ir pan. Pastarieji dalykai ypač pasitaiko garbaus amžiaus žmonėms, kurių kraujyje yra mažai minėto vitamino. Pavyzdžiui, ligonių, sergančių silpnaprotyste, kraujyje šio vitamino randama net 3 kartus mažiau negu to paties amžiaus likusių žmonių kraujyje. Netgi sveiki ir jaunesni žmonės, kurių kraujyje stokojama vitamino Bc, pradeda skųstis pablogėjusia atmintimi ir sumažėjusia galimybe abstrakčiai mąstyti. Folio rūgšties yra kiaušiniuose, alaus mielėse, kepenyse, inkstuose, piene, petražolėse, špinatuose, salotose ir kitose žalialapėse daržovėse. Folio rūgšties paros norma - 300 mikrogramų (nėščiosioms – 400, žindyvėms – 480). Per daug vartojant folio rūgšties atsiranda nemiga, apskritai pablogėja savijauta. Esant jos trūkumui prasideda burnos, stemplės, skrandžio ir žarnų gleivinės uždegimai, viduriuojama.
2. Vitamino B1 rasite alaus ir kepimo mielėse, pupelėse, žaliuosiuose žirneliuose, bulvėse, grikiuose, kiaulės kepenyse, karvės širdyje, kumpyje, juodoje rupioje duonoje, sojos miltuose, kiek mažiau – kiaušiniuose, apelsinuose, persikuose, veršienoje, ryžiuose. Vitamino B1 paros norma – 1,3-2,2 mg.
3. Vitamino B3 gausu rupioje juodoje duonoje, bulvėse, grūdų košėse, kviečių daiguose, pupelėse, saulėgrąžose, žirniuose, kukurūzuose, kepenyse, kiaušinio trynyje, sėlenose. Vitamino B3 paros norma – 10 mg.
4. Vitaminas B4 (cholinas) vadinamas „pusiau (beveik) vitaminu“. Mat kai kurių žinduolių (šunų, kačių, žiurkių, jūros kiaulyčių) organizme jis veikia kaip tikras vitaminas, o žmogaus organizme atlieka kitas funkcijas. Tyrimais nustatyta, jog jis be keleto kitų funkcijų dar dalyvauja galvos smegenų procesuose, susijusiuose su mokymusi ir įsiminimu. Sveikas, normaliai funkcionuojantis žmogaus organizmas gali pasigaminti cholino netgi tuo atveju, kai maisto racione jo nėra. Tačiau taip būna ne visada.
Jeigu organizmas pasidaro priešiškas riebalams (suvalgius riebalų pučia vidurius, viduriuojama), atsiranda skrandžio opa, padidėja arterinis kraujospūdis, pastebimi širdies ritmo pokyčiai, kepenų ir inkstų funkcijų nepakankamumas, arterinio kraujospūdžio padidėjimas, augimo pablogėjimas, reikia manyti, jog organizme tikrai atsirado cholino trūkumas. Tačiau patys ankstyvieji cholino trūkumo signalai gali būti šie: užmaršumas, išsiblaškymas, prislėgta nuotaikia, baimė, nervinis dirglumas, nemiga, galvos skausmas, ūžesys ausyse, širdies ritmo sutrikimas, kraujotakos sutrikimai, vidurių užkietėjimas. Vartojant cholino turinčius preparatus didesnėmis dozėmis, neretai susilaukiama vadinamų pašalinių reiškinių: iš burnos sklinda žuvies kvapas, padidėja seilių išsiskyrimas, pykina, gausiai prakaituojam, sutrinka žarnyno veikla ir kt.
Cholino šaltiniai: kiaušiniai, kepenys, sojos pupos, avižų kruopos, žiediniai ir baltagūžiai kopūstai, arachis (žemės riešutai). Cholino paros norma –1-4 g, esant stipriam stresui – iki 6 g (visais atvejais gydymo cholinu trukmę ir dozę nustato gydytojas).
5. Vitamino PP randama alaus mielėse, jautienoje, avienoje, kepenyse, inkstuose, žiediniuose ir briuseliniuose kopūstuose, bulvėse, burokėliuose, pupelėse, migdoluose, sojos pupose, kviečių daiguose, saulėgrąžose ir kt. Vitamino PP paros norma – 15-25 mg (jei gydytojas nenurodo kitaip). Reikia saugotis didelių šio vitamino dozių , mat jos gali pažeisti kepenis, sukelti skrandžio opaligę ir kt. ligas).
6. Geležies pakankamai yra kepenyse, blužnyse, kaulų čiulpuose, kiaušinio trynyje, avižose, rupioje juodoje duonoje, ankštiniuose augaluose, grybuose, kriaušėse, persikuose, obuoliuose, slyvose, visose tamsialapėse daržovėse. Mažai šios medžiagos yra piene, įvairiuose riebaluose, nuo sėlenų atskirtuose miltuose ir kt. Geležį įsisavinti padeda vitaminas C ir gyvuliniai riebalai. Nemažai geležies prarandama arba neįsisavinama ne tik dėl netinkamos mitybos, bet ir dėl gausaus prakaitavimo, viduriavimo, kraujo netekties, sergant kai kuriomis ligomis, vartojant kai kuriuos vaistus. Per parą vyrams ir vyresnėms nei 50 m. amžiaus moterims geležies norma – 10 mg, 19-49 m. moterims – 15 mg., nėščiosioms – 25 mg, žindyvėms – 20 mg.
7. Magnio daugiausia turi rupi juoda duona, migdolai, žemės riešutai, neluptos bulvės, pienas, įvairios nesmulkintų grūdų košės, sojos pupos ir jų miltų gaminiai, kviečių sėlenos, įvairių grūdų daigai ir mielės. Kietas vanduo taip pat turi daugiau magnio ir kalcio druskų. Magnio paros norma – 350 mg. Jeigu žmogus gauna per daug magnio, tai, esant sveikiems inkstams, jo perteklius pašalinamas. Į organizmą patekus 3-5 g magnio, gali prasidėti viduriavimas.
Nuotraukos: inmagine.com
2010 12 08
