This website is using cookies. By continuing to use the website you agree to our Cookie Policy. More information about Cookies.

Accept
+ Suggest a Restaurant
News

Kaip išsirinkti žuvį jei esate (ar norite būti) atsakingu vartotoju?

2015-02-25
Publish your own article

Lietuviška žuvis: yra iš ko pasirinkti

Džiugina tai, jog bendra žuvų išteklių situacija Baltijos jūroje ties Lietuvos krantais yra nebloga. Pastaruoju metu menkių ištekliai vėl pasiekė įprastą lygį. Baltijos jūros priekrantėje ir Kuršių mariose žuvų ištekliai šiuo metu yra stabilūs ir taip pat augantys dėl sumažėjusio verslinės žvejybos intensyvumo.
Yra didelis gėlavandenių žuvų, auginamų čia pat, Lietuvoje, pasirinkimas. Tvenkiniuose Lietuvoje dažniausiai auginami karpiai, kurių auginimas dažnai būna ekstensyvus, todėl poveikis aplinkai taip pat minimalus. Taip pat žuvys Lietuvoje auginamos ir uždarose recirkuliacinėse sistemose. Tokiu būdu užauginami afrikiniai šamai, unguriai, eršketai, lydekos, lynai.

Ką reikia žinoti renkantis žuvį?

Renkantis žuvį pirmiausia būtina atkreipti dėmesį į žuvies dydį. Rinktis reikėtų kuo didesnę žuvį arba didesnę filė išpjautinę. Taip elgdamiesi mes galėsime būti tikri, kad tokia žuvis savo gyvenime bent kartą ar du bus spėjusi išneršti ir mes jos nepaimsime iš jūros, tai yra, neišimsime iš sistemos, kol ji dar nespėjo nė karto pasidauginti. Taip pat svarbu rinktis vietines žuvų rūšis. Baltijos regionas yra gan pažangus šioje srityje, tad verta rinktis žuvis, pagaunamas ties mūsų krantais – strimėlę, Baltijos menkę, šprotus. Žinoma, ne visos žuvys geba užaugti didelės, todėl tokios žuvys kaip strimelės ar šprotai (bretlingiai) yra laikomi menkavertėmis žuvimis, kurios dažniai dideliais kiekiais keliauja į pašarų gamybos įmones. Tačiau tai nereiškia, jog jų maistinė vertė menka. Kūrybiško šefo rankose šios žuvys gali tapti restorano „hitu“, kaip, pavyzdžiui, garsiojo „Noma“ restorano „Žuvis spurgoje“.

Ungurys
Ungurių sugavimas Europoje drastiškai mažėja jau daugiau nei tris dešimtmečius. Didžiosios ES valstybės, tokios kaip Prancūzija ir Ispanija, turi didžiulį ekonominį interesą šioje srityje ir leidžia tiekti ungurių lervutes į ūkius. Jei ne jų interesai, greičiausiai ungurių žvejyba ES jau būtų uždrausta.
Šiuo metu technologijos, leidžiančios dirbtiniu būdu veisti ungurius, nėra. Siekiant patenkinti akvakultūros poreikius, stikliniai unguriukai auginimui paimami iš natūralios aplinkos. Todėl dirbtinis ungurių auginimas ne tik neprisideda prie šių žuvų apsaugos, bet mažina dabartinius išteklius. Taigi realu, kad vieną dieną unguriukų tiek sumažės, jog toks verslas pasidarys nepelningas. Tad, kol ne vėlu, nustoję vartoti ungurius dar galime padėti atsinaujinti šios žuvies ištekliams.

Lašiša
Baltijos lašiša yra Atlanto lašišos porūšis, šių žuvų išteklius sudaro dvi populiacijos: centrinės Baltijos jūros bei Botnijos ir Suomijos įlankų. Nors Lietuvoje lašišų populiacijos būklė pagerėjo ir ši rūšis išbraukta iš Raudonosios knygos, Baltijos lašišų populiacijos išlikimas tebėra pavojuje. Apie išteklių vertingumą byloja vien tai, kad kvotos lašišų žvejybai skirstomos ne tonomis, o žuvų skaičiumi. Siekiant išsaugoti Baltijos lašišų populiaciją, taikoma daug nacionalinių ir tarptautinių priemonių, tačiau jų poveikis trumpalaikis, kol skirstant žvejybos kvotas neatsižvelgiama į mokslininkų rekomendacijas. Didelę grėsmę populiacijos išlikimui kelia ir neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba. Skaičiuojama, kad nelegaliai Baltijos jūroje sugaunama apie 70 tūkst. lašišų kasmet. Lietuvoje ši problema taip pat aktuali, tačiau niekas negali įvardinti, koks yra nelegalios žvejybos mastas. Todėl reikėtų stengtis nesirinkti laisvėje sugautos lašišos. Alternatyva laisvėje užaugusioms lašišoms – Norvegijos akvakultūros ūkiuose užaugintos lašišos. Žuvų laikymo sąlygos šiuose ūkiuose nuolat gerėja, o 2020 m. 15 didžiausių Norvegijos lašišų augintojų įsipareigojo ūkiuose įdiegti ASC sertifikatą, kuris įpareigos ūkius iki minimumo sumažinti gamtinei aplinkai daroma žalą.

Dorada
Sparčiai populiarėjanti dorada oficialiai vadinama auksaspalviu sparu. Nuo devintojo dešimtmečio pradėtos taikyti intensyvios auginimo technologijos Viduržemio jūroje, o šiuo metu tai yra viena pagrindinių Europos žuvininkystės ūkiuose auginamų žuvų. Pagrindinės sparų eksportuotojos pasaulyje – Graikija, Italija, Turkija. Žuvies auginimas žuvų ūkiuose kenkia vietinėms ekosistemoms, o Šiaurės rytų Atlante ar Viduržemio jūroje gaudant doradas sugaunama ir daug ne tokios vertingos žuvies, kuri išmetama atgal į vandenį ir žūsta. Dėl šių priežasčių nerekomenduojama rinktis doradų.

Starkis
Starkiai – tai plėšrios žuvys. Jos užauga iki 1 m ilgio ir gali sverti daugiau nei 15 kg, tačiau tokie dideli starkiai pasitaiko labai retai. Geru laimikiu laikomas 4–5 kg starkis. Lietuvoje starkiai natūraliai buvo paplitę tik Kuršių mariose, tačiau po įveisimo jie aklimatizavosi ir įsikūrė dideliuose vidaus vandens telkiniuose bei Nemune. Starkiai taip pat sugaunami Baltijos jūros priekrantėje. Jų išteklių būklė Baltijos jūroje nevienoda. Starkių Lietuvos priekrantėje ir Kuršių mariose yra sumažėję. Tai susiję su tuo, jog žvejai Kuršių mariose naudoja 40 mm akių tinklus, su kuriais išgaudo nesubrendusias žuvis. Vis dėlto, sumažėjus žvejybos intensyvumui, panašu, kad starkio ištekliai Kuršių mariose ima atsinaujinti. Todėl rinktis reikėtų kuo didesnius individus ir jokiu būdu ne mažesnes nei 42 cm žuvis.