This website is using cookies. By continuing to use the website you agree to our Cookie Policy. More information about Cookies.

Accept
+ Suggest a Restaurant
News

Gyvieji kokteiliai – ne tik savo šeimai

2011-01-21
Publish your own article

„Gal jau penkiolika metų nesergame gripu“, – savo šeimos sveikata džiaugiasi Vilija Žemaitienė. Ji tvirtina, kad geros savijautos šaltinis – stiklinėje natūralių ką tik išspaustų sulčių.

Be jokios chemijos

Ekologinio daržininkystės ir sodininkystės ūkio šeimininkai Vilija ir Algirdas Žemaičiai gyvena taip, kaip jiems liepia sąžinė ir Šešupės vingio peizažas, tyra aplinka. Pajausti švarios gamtos trapumą veikiausiai paskatino tai, kad iki tapdami ūkininkais sutuoktiniai buvo išvykę dirbti į užsienį, kur natūralios gamtos kampeliai ir net natūralaus maisto skonis tapę kone retenybe.

Netoli Marijampolės įsikūrę Žemaičiai šviežių sulčių naudą pažino anksčiau negu įregistravo ekologinį ūkį. Pavartojus šių skanių sulčių pagerėjo savijauta, padidėjo atsparumas ligoms.

„Pradžioje gal tris žiemas patys gėrėme sultis, gripu nesirgome. Paskui kaimynai pradėjo prašyti, kad išspaustume ir jiems po stiklinę. Jie padrąsino sulčių pasiūlyti ir mieste“, – namudinio verslo idėjos gimimą prisimena Vilija.

Drąsos eiti į Marijampolės įstaigas ir rengti degustacijas suteikė asmeninė patirtis ir tikėjimas siūlomo gėrimo vertingumu. Pagal ekologinius reikalavimus auginami, pesticidais nepurškiami augalai iš tiesų yra labiau pažeidžiami ligų ir kenkėjų, mažesnis būna ir derlius. Tačiau tai yra tikras sveikatos šaltinis.

Greitai gendantis produktas

Nuo lapkričio prasidedantis sulčių spaudimo sezonas trunka beveik pusmetį. Tenka sparčiai suktis, nes šviežios sultys – greitai gendantis produktas, o ūkininkai jas spaudžia sodyboje.

Kad po įstaigas darbo pradžiai spėtų išvežioti užsakymus, Žemaičiams tenka keltis anksti – apie pusę penkių. Daugiausia laiko užima daržovių paruošimas: plovimas, valymas. Sulčių spaudimas dviem išcentrinėmis sulčiaspaudėmis užtrunka vos pusvalandį. Sultis sutuoktiniai būtinai degustuoja – netgi tos pačios veislės morkų skonis skirtinguose laukuose įvairuoja, dėl dirvos ypatybių sultys gali būti netgi neskanios. Pasitaikė, kad dėl šios priežasties teko išbrokuoti visą kibirą sulčių, skubiai ruošti naują morkų partiją ir vėl spausti.

Dar pusvalandis – sultims į sterilius indelius išpilstyti. Indeliai būna paruošti iš vakaro: rūpestingai išplauti, išdezinfekuoti karštu oru cikloninėse orkaitėse, dangteliai – išvirinti. Jau prieš aštuntą valandą rinkiniai su ką tik išspaustomis nepasterizuotomis sultimis išvežiojami klientams. Į vieną įstaigą gali tekti pristatyti penkias, į kitą – 20–30 sulčių porcijų. Ūkininkai žmones perspėja, kad jas reikia suvartoti ne vėliau kaip per pusvalandį.

Perspėja apie galimus pavojus

Informacijos apie sulčių naudą šiandien apstu, tačiau, kaip pastebi Vilija, pasiskaičius internete gali susidaryti klaidinga nuomonė, kad kuo daugiau išgersi visokių sulčių, tuo sveikesnis būsi. Iš tiesų tai yra biologiškai aktyvus produktas, kurį reikia vartoti atsargiai. Negerai, kai sultys vartojamos dideliais kiekiais ar ilgam įjunkstama į vienos rūšies gėrimą. Ūkininkai jaučia atsakomybę už savo klientų sveikatą. Kai kada juos tenka perspėti. Vilija stebisi, kad saiką neretai praranda medikai: „Jie turėtų geriau už mus išmanyti, kokios grėsmės kyla per gausiai vartojant morkų sultis – kepenys kaupia vitaminą A, todėl jos gali apriebėti, kilti kitų problemų.“
Pakanka kasdien išgerti stiklinę šviežių sulčių – iš ryto, dar iki rytinės kavos ir valgymo (bent 10 min.). Pasak Vilijos, geriausia pradėti nuo lengvesnių – morkų, o raudonuosius burokėlius reikėtų vartoti atsargiai, nes jie energetiškai stiprūs. Jų vienintelių sultis ūkininkai spaudžia iš vakaro, kad šiek tiek „apramintų“. Sergant vienomis ar kitomis ligomis, nuo sulčių ligos gali paūmėti, pavyzdžiui, gali būti akmenligės priepuolių, mat išjudinami akmenys. Sergantiesiems onkologinėmis ligomis sultys apskritai nepatartinos, nes jos gali tik paskatinti ligą.

Įvairių sulčių poveikiu žmogaus organizmui besidominti Vilija šiuo metu madingų želmenų sulčių nespaudžia. „Jei organizme yra negera ląstelė, želmenų sultys gali ją pažadinti jau po dviejų mėnesių. O jeigu tos ląstelės neaktyvinsi, visą gyvenimą gali su ja pragyventi“, – žiniomis dalijasi ūkininkė natūropatė. Ji skeptiškai vertina želmenų želdinimą apskritai: anokia nauda iš augalų, kurie žiemą auginami ankštoje iškvėpuotoje patalpoje po liuminescencine lempa, laistomi vandeniu iš čiaupo?

Džiuginantys rezultatai

Žemaičiai savęs nevadina sveikuoliais – jie nėra vegetarai, žiemą nesimaudo eketėje. Tačiau jų nevargina sloga, negriebia gripas. Tiesa, kad virusas atslinkęs, „gyvas“ sultis daugelį metų vartojantys sutuoktiniai jaučia: epidemijos metu pamaudžia pirštų sąnarius. Bendraudami su savo klientais ūkininkai išsiaiškino, kad ir kiti žmonės jaučia tą patį. Praėjusią žiemą siautėjusi gripo pandemija sulčių gėrimo entuziastams buvo rimtas išmėginimas, juolab kad nuolatiniai jų klientai medikai buvo net nepasiskiepiję. Ūkininkai įstaigoms buvo pateikę anketas, domėjosi sergamumu. Sultis vartojusieji nesirgo, išskyrus vieną jauną vyrą, kuriam, matyt, imunitetas nebuvo susiformavęs – vyriškis sveikatos teikiantį gėrimą vartojo tik dvi savaites.
V.Žemaitienė pažįsta ne vieną žmogų, kuriam šviežios sultys padėjo atsikratyti akmenligės. Vienas marijampolietis, kentėjęs dėl tulžies akmenligės, iki numatytos operacijos – apie pusantro mėnesio – gėrė morkų sultis. Pamatęs chirurgo išoperuotus akmenis (buvo patižę kaip klintys), jis pasigailėjo, kad leidosi operuojamas – akmenys būtų ištirpę. Praėjusią vasarą Vilija savo kailiu įsitikino, kad moliūgų ir morkų sulčių mišiniu galima sėkmingai pakeisti geležies preparatus, sureguliuoti hemoglobino kiekį kraujyje. Pakako dviejų savaičių, kad raudonųjų kūnelių kiekis kraujyje taptų normalus. Ekologinio ūkio šeimininkai geria ir kitiems siūlo tik tų gėrybių, kurias patys užaugina, sultis. Rudenį jas spaudžia daugiausia iš morkų, moliūgų, šiek tiek – iš obuolių, svarainių.  

V.Žemaitienė pagal tam tikrą schemą ir proporcijas ruošia besikeičiančios sudėties mišinius. Visiškai pakanka dviejų komponentų (kokteilio iš trijų sudėtinių dalių paprastai pageidauja tie, kurie nenori ilgai vartoti sultis, tikisi apčiuopiamų rezultatų sulaukti per kuo trumpesnį laiką). Prasidėjus gripui, puikiai padeda šaltalankiai – neprilygstamas vitamino C ir mikroelementų šaltinis. Kritiniu periodu kartu su morkų sultimis jis veikia kaip patikimas skydas.

Žiemą vieną kartą per savaitę paruošia mišinį ir pačios konservuotų pomidorų sulčių su minkštimu bei prieskoninėmis žolėmis, šviežiai spaustų salierų ir petražolių šaknų sulčių. „Tai labai reikalingų mikroelementų mišinys, maistas viskam – raumenims, kraujui, limfai“, – aiškina Vilija.

Nedaug, tačiau užtikrintai

Žemaičiai daržoves, vaisius, uogas augina ne tokiais kiekiais, kad visus metus pajėgtų pasiūlyti jų sulčių. Būna, kad vienos ar kitos rūšies gėrimo pakanka tik savaitei kitai. „Kiek esame turtingi – tiek, užtat mūsų produkcija sertifi kuota. Švari, nes gamybos apimtis nedidelė“, – sako V.Žemaitienė. Į neįprastą gyvenimo ir darbo rit mą jiedu su vyru įsisuko labiau iš patriotizmo, norėdami savo miesto žmonėms suteikti galimybę sveikiau maitintis. Nedidelė namudinio verslo apimtis leidžia užtikrinti produkto kokybę ir išlaikyti glaudų ryšį su vartotojais. Gerą vardą branginantys ūkininkai su savo klientais susitinka ne tik mieste. Jie laukiami sodyboje prie Šešupės – kad pamatytų, kaip auginamos gėrybės, kokiomis sąlygomis spaudžiamos sultys, ir netgi pabūtų baltiškoje pirtyje.

Marijampolėje kurį laiką veikė sulčių baras, tokie dabar madingi didžiuosiuose miestuose. Ūkininkai atkreipė dėmesį, kad čia spaudžiamos sultys iš daržovių, atvežtų nežinia iš kur, išaugintų chemizuotuose ūkiuose, taip pat iš citrusinių vaisių. Suvalkijos sostinėje sulčių baras neišsilaikė. Kitokį kelią pasirinkę ūkininkai savo veikla nenusivylė.

Daržovių sultys – sveikatos šaltinis>>

Natūralios sultys: kada ir kiek gerti>>

Irma Dubovičienė






Nuotraukos: inmagine.com

2011 01 21