This website is using cookies. By continuing to use the website you agree to our Cookie Policy. More information about Cookies.

Accept
+ Suggest a Restaurant
News

Eskimų mityba ir Omega-3 (būtina ar pavojinga?)

2011-04-15
Publish your own article

Dėka Omega-3 polinesočiųjų riebiųjų rūgščių propagandos pasaulyje visi gerai žino, kad eskimai neserga širdies-kraujagyslių ligomis, artritu, alergijomis, nesiskundžia dantimis ir beveik neserga vėžiu. Pagal medicinos propagandą jų gera sveikata sąlygota dietos, kurioje yra gausu lašišos, ruonio, banginio mėsos, labai turtingos eikozapentaeno (EPR) ir dokozaheksaeno (DHR) rūgštimis.

Omega-3 propagandistai kažkodėl ignoruoja tą faktą, kad yra visa eilė nacionalinių virtuvių, kuriose nėra nei lašišos, nei ruonių, nei banginių, o žmonių sveikata tuose regionuose ne ką blogesnė, negu pas eskimus.

Reali padėtis tikriausiai jus nustebins: eskimai nevartoja Omega-3 dideliais kiekiais. Jų dieta „turtinga“ Omega-3 tik tuo požiūriu, kad eskimams Omega-3 tenka vartoti daugiau už žemyno gyventojus. Ir tai liečia tik eskimus, gyvenančius pakrantėse. Eskimai, gyvenantys toliau nuo kranto, maitinasi daugiausia elniena (karibu) ir šiek tiek poliarinėmis meškomis – žuvies jie beveik nevalgo.

Dabar žvelkime į skaičius. Įvairių riebiųjų rūgščių kiekis lašišoje, pagrindiniame pakrančių gyventojų dietos produkte, svyruoja plačiose ribose – priklausomai nuo metų laiko, vandenyno mineralinės sudėties ir t.t.

Riebiųjų rūgščių vidutiniai skaičiai būtų tokie:
* Sočiosios — 32%
* Mononesočiosios — 43%
* Omega-6 — 2%
* Omega-3 — 23%

100-to gramų lašišos porcija turi 140 kalorijų, 44% iš kurių (62 kalorijos) sudarytos iš riebalų, tai yra tik 10% (14 kalorijų) sudaryta iš Omega-3.

Mityba vien lašiša (ar į ją panašia žuvimi), kaip ir minta didesnę metų dalį pakrančių eskimai, vis tiek duoda dietą, kurioje sočiųjų riebiųjų rūgščių 24% daugiau, negu nesočiųjų, kurių didesnę dalį sudaro mononesočiosios.

Tiesa yra ta, kad eskimai nežino daugelio degeneratyvinių susirgimų ne dėl ypač kenksmingų Omega-3 vartojimo, o dėl kitų faktorių. Omega-3 yra vienintelis trūkumas jų idealioje visais kitais atžvilgiais dietoje.

Kuo gi gera eskimų dieta?

Joje nėra cukraus. Joje beveik nėra krakmolo. Labai mažas kiekis Omega-6. Jokių perkeptų, denatūruotų baltymų. Labai didelis vartojamų produktų maistingumas (vitaminai, mineralai, aminorūgštys, sočiosios riebiosios rūgštys, steroliai). Daug vartojama mėsos ir žuvies neapdorotos.  Viskas, ko negalima valgyti žalio, yra verdama ir geriama kaip buljonas. Valgomos kremzlės ir kaulų čiulpai. Valgomi daugelis liaukų ir organų – antinksčiai, skydliaukė, smegenys – jie kartu su hormonais, sočiomis rūgštimis ir steroliais apsaugo nuo Omega-3 žalojančio poveikio. Retai persivalgo. Puikus tulžies ir žarnyno mikrofloros funkcionavimas.

Šie 11 punktų yra pliusai. Minusas tik vienas: 10% kalorijų gaunamų iš Omega-3.

Tvirtinti, kad žuvies taukai – tai būtent tai, kas apsaugo nuo organizmo degradavimo, tai tas pats, ką tvirtinti, jog jogurtas – Hundzos slėnio gyventojų ilgaamžiškumo priežastis. Laikantis idealios dietos, lašiša, jei ją vartoti retkarčiais, visai priimtinas maistas. Bet visais kitais atvejais, maitinantis taip, kaip tai daro dabar daugelis, ties lašiša reikia kabinti lentelę su užrašu:

„Pavojinga! Turi 10% riebiųjų rūgščių Omega-3, greitinančių senėjimą ir didinančių tikimybę susirgti širdies-kraujagyslių ligomis ir vėžiu“.

Eskimams pavyksta ilgai gyventi vartojant padidintą Omega-3 riebiųjų rūgščių kiekį tik idealios visais kitais atžvilgiais dietos sąskaita. Pamiršta žmonės dar ir tai, kad eskimai gyvena ten, kur šalta. Kuo aukštesnė aplinkos temperatūra, tuo Omega-3 daroma žala yra didesnė. Tai savo eksperimentais įrodė E.Revici.

Nuotrauka: inmagine.com
Šaltinis: homosanitus.lt

2011 03 15