This website is using cookies. By continuing to use the website you agree to our Cookie Policy. More information about Cookies.

Accept
+ Suggest a Restaurant
News

Bulvės. Ką iš tiesų apie jas žinome?

2019-11-19
Publish your own article

Ruduo Lietuvoje tradiciškai yra bulviakasio metas, ir, nors šių dienų miestų gyventojai laukuose bulvių tikriausiai nebekasa, ši daržovė tebėra vienas populiariausių maisto produktų dažno lietuvio virtuvėje. Vis dėlto ir sveikuoliai, ir figūra besirūpinantieji dažnai į bulves žiūri skeptiškai – esą ši daržovė kaloringa, nelabai maistinga ir organizmui iš jos mažai naudos. Ar tai tiesa? Ar iš tiesų gerai pažįstame mums tokią įprastą ir, regis, niekuo neintriguojančią bulvę?

Štai keletas mitų ir tiesų apie bulves:

  • Bulvės nemaistingos. Netiesa. Šviežiose bulvėse tikrai yra mums naudingų maisto medžiagų – vitamino C, B grupės vitaminų, kalio, magnio. Tiesa, ilgiau laikomos bulvės netenka dalies maistingųjų medžiagų, taigi iki pavasario išlikusios, suvytusios ir sudygusios bulvės jau nebebus tokios vertingos. Geriausia mėgautis šviežiu šių daržovių derliumi.
  • Bulvės tukina. Nebūtinai. Daug lemia tai, kaip bulves gaminami ir su kuo valgome. Bulvės, kaip ir visose daržovėse, daugiausia yra vandens (net apie 80 procentų), o riebalų beveik visai nėra, jos ne itin kaloringos (100 gramų bulvių turi apie 110 kalorijų). Kita vertus, aliejuje ar svieste keptos, su riebiais padažais valgomos bulvės turi daug daugiau kalorijų, o greitojo maisto restoranuose siūlomas gruzdintas bulvytes vargu ar galima pavadinti sveiku maistu. Tačiau, jei gaminsime bulves sveikesniais, tausojančiais būdais, figūrai jos tikrai nepakenks. Garuose virtos ar į foliją įvyniotos ir orkaitėje iškeptos bulvės bus ne tokios kaloringos; kad nebūtų sausos ir sprangios, bulves geriau ne aplieti riebiais padažais, o valgyti su daržovėmis: salotomis, daržovių troškiniais ir pan. Beje, mokslininkai, teigia, kad saugantiems kūno linijas, vertėtų bulves valgyti šaltas – mat tuomet pakinta jų molekulių kompozicija ir bulvių krakmolas tampa sunkiau virškinamas, taigi sumažėja bulvių glikeminis indeksas, jos pasotina ilgesniam laikui ir slopina apetitą. Kaip valgyti šaltas bulves? Įmaišykite jų į mišraines ar salotas – turėsite sotų ir maistingą patiekalą.
  • Pažaliavusių ir sudygusių bulvių negalima valgyti. Tiesa, ypač kai kalbame apie pažaliavusias bulves. Žalios dėmės - ženklas, kad bulvėse susidarė žmonių organizmui kenksmingos medžiagos solanino, ir tokių bulvių maistui vartoti nereikėtų. Net išpjovus pažaliavusius plotus, daržovės neišgelbėsite, nes solanino bus visame šakniagumbyje, taigi tokias bulves geriau išmesti. Sudygusios bulvės nėra nuodingos, tačiau jose paprastai lieka labai mažai vitaminų, daugiausia – tiesiog krakmolo, ir jos nėra maistingas produktas.
  • Bulvės su odele - maistingesnės. Iš dalies. Vitaminų ir mikroelementų yra visoje bulvėje, tačiau odelėje esama daugiausia skaidulų, kurios naudingos mūsų virškinimo sistemai, be to, ilgiau suteikia sotumo.Taip pat pravartu žinoti, kad vandenyje verdamos nuskustos bulvės praranda daug vitamino C, o kepamos be odelės sugeria daugiau riebalų.
  • Bulvė – tradicinė lietuviška daržovė. Anaiptol. Bulvės – iš Pietų Amerikos kilęs augalas, kurį į Europą atvežė ispanų kolonistai, ir iš pradžių gražiais baltais žiedeliais žydinčios bulvės mūsų žemyne buvo auginamos soduose kaip dekoratyvinis augalas. Kaip maisto produktas jos pradėtos vartoti tik XVIII amžiuje, o iki to meto lietuviai valgė kitas šaknines daržoves – morkas, burokus, ropes, ridikus, salierus ir pan. Tiesa, pradėtos vartoti maistui bulvės sparčiai išpopuliarėjo, ir dabar bulviniais patiekalai jau įsitvirtinę mūsų nacionalinėje virtuvėje.
  • Saldžiosios bulvės vertingesnės už baltąsias. Mums mažiau įprastos saldžiosios bulvės, dar vadinamos batatais, giriamos dėl savo maistinių savybių – jose gausu vitamino C, A ir skaidulų. Jos kainuoja brangiau, todėl gali susidaryti įspūdis, kad yra geresnės kokybės, nei mums pažįstamos tradicinės bulvės, tačiau taip nėra. Įprastose lietuviškose bulvėse taip pat esama maisto medžiagų (žr. straipsnio pradžią), tiesa, kiek mažiau vitamino A, užtat daugiau kalio, abiejų rūšių bulvės turi šiek tiek baltymų, magnio, mangano, antioksidantų, todėl negalima tvirtinti, kad vienos ar kitos yra pranašesnės. Geriausia vartoti ir įvairių rūšių bulves – taip užtikrinsite mitybos įvairovę ir skonio, ir maisto medžiagų požiūriu.

Taigi - bulvės, jei tik tinkamai paruošiamos ir vartojamos saikingai, anaiptol nėra blogybė, priešingai - ši mūsų šalyje taip mėgiama daržovė gali būti naudinga sveikatai. Nebijokime bulvių - juk su jomis galima paruošti tiek daug gardžių patiekalų. Skanaus!