|
Arbatos palaimą kinai pirmą kartą patyrė bemaž prieš 5000 metų. Siūlome susipažinti su žaliosios arbatos istorija
Skaityti daugiau »
|
|
Arbatos istorijos pradžia galima laikyti Sungų dinastijos laikotarpį Kinijoje (960-1279), kai buvo pradėta arbatą presuoti į plyteles, malti į miltelius, plakti bambukinėm šluotelėm pialose ir gerti užplikytą karštu vandeniu. Arbata būdavo tiesiog garbinama: auginama tik imperatoriaus plantacijose, vyniojama į brangiausią šilką, laikoma specialiose medinėse skryniose su aukso užraktais. Jos kaina prilygo aukso kainai.
Skaityti daugiau »
|
|
Arbata į Maskvą pateko per Kremliaus vartus. 1665 metais caras Michail Fiodorovič su savo dvariškiais pirmą kartą paragavo užjūrio gėrimo, tuomet arbata buvo sutikta kaip maloni egzotika, o vėliau, kai arbatos dėka pavyko išgydyti nuo skrandžio skausmų kenčiantį carą Aleksej Michailovičių, ji buvo pripažinta gydomuoju gėrimu.
Skaityti daugiau »
|
|
Būtina informacija apie arbatą arba, ką apie kokybę byloja raidės ant arbatos pakelio?
Skaityti daugiau »
|
|
“Geriau tris dienas kentėti be valgio, nei vieną – be arbatos.” (Senovės kinų priežodis) Ar yra koks kitas valgis ar gėrimas, naudingesnis sveikatai nei žalioji arbata? Medicininę žaliosios arbatos naudą kinai žinojo dar žiloje senovėje. Ja gydė ir galvos skausmus, ir depresiją.
Skaityti daugiau »
|
|
Prancūzija puoselėja ir saugo savo istoriją. Ne mažesnės pagarbos nusipelnę ir nacionaliniai gėrimai, šlovinantys šalį užsienyje. Napoleono konjakas dvelkia ne tik didingumu, bet ir nepakartojamais aromatais.
Skaityti daugiau »
|
|
Riocha regionas didelėje Ispanijoje tėra mažytis lopinėlis, šiek tiek ilgesnis nei 100 km ir apie 30 km pločio, tačiau vienas žymiausių vyno regionų.
Skaityti daugiau »
|
|
JÄGERMEISTER - populiariausias Europoje žolelių likeris
Skaityti daugiau »
|
|
Kaip ir didžiosios upės, prasidedančios nuo mažų upeliukų, „Martell“ konjako namai pradėjo gyvuoti lyg mažas kūdikis.
Skaityti daugiau »
|
|
Kantabrija – kaip ispanai vadina jiems priklausančios Biskajos įlankos dalį – nėra taip gerai žinoma Lietuvoje kaip, pavyzdžiui, Kosta Brava ar Kosta Dorado. Šią Pirėnų pusiasalio dalį užima Ispanijos provincijos – Baskija ir Navara.
Skaityti daugiau »
|
|
Siūlome Jums susipažinti su pagrindinėmis gėrimų kategorijomis
Skaityti daugiau »
|
|
Paklauskite savo artimųjų apie jų mėgstamą stiprųjį gėrimą. Būkite tikri, jog išgirsite įvairiausių pavadinimų: viskis, tekila, konjakas ir degtinė.
Skaityti daugiau »
|
|
Tikrasis šampanas gaminamas tik to paties pavadinimo Prancūzijos regione. Nors jam pagaminti reikalingi tam tikri sugebėjimai ir patirtis, ne mažiau svarbi yra dirva, kuri gali būti labai skirtinga.
Skaityti daugiau »
|
|
Pats geriausias kūrinio įvertinimas – jo pavadinimo vartojimas bendrine reikšme. Mažo miestelio, esančio Prancūzijos Šarente (Charentais) regione, pavadinimas kartojamas dažniau nei Paryžiaus - šalies sostinės. Tai Konjakas (Cognac).
Skaityti daugiau »
|
|
Jūs bandote išsirinkti norimą vyną ir ieškote sau pagalbininko? Galite pasitarti su vyno pardavėju ar kelneriu, nes jų paslaugų kokybė pastaruoju metu stipriai ūgtelėjo.
Skaityti daugiau »
|
|
Kas sukūrė spiritą, būtiną degtinės gamybai, tikriausiai visiems laikams liks istorijos ūkuose. Šio atradimo nuopelnai priskiriami ir arabų šalių gyventojams, ir europiečiams.
Skaityti daugiau »
|
|
Išgirdote pokštelint kamštį? Tai pats geriausias tikros šventės pranašas. Juk laimingiausias gyvenimo minutes visada lydi Šampanas. Nesvarbu, tikras prancūziškas ar tas, kurį mes iš įpratimo vadiname „šampanu“. Jau 250 metų visų švenčių privalomas atributas yra taurė su putojančiu gėrimu.
Skaityti daugiau »
|
|
Geri daiktai brangiai kainuoja. Nesvarbu, ar tai prabangus automobilis, ar mikroskopinio dydžio mobilusis telefonas, gebantis atlikti gausybę funkcijų.
Skaityti daugiau »
|
|
Vasaros karštis kiekvienais metais sudrumsčia per žiemą nusistovėjusią gyvenimo tėkmę.
Skaityti daugiau »
|
|
Keista toji šampano istorija. Įsigilinus paaiškėja, kad beveik visi jį mėgsta ne už tai, už ką reikėtų. Arba nemėgsta, bet irgi ne už tai, už ką būtų galima nemėgti.
Skaityti daugiau »
|
|
Burgundišką vyną žino visas pasaulis. Ypatingojo Šabli vynuogynų vyno, pagaminto Laroš (Laroche) ūkyje, jau galima paragauti ir Lietuvoje.
Skaityti daugiau »
|
|
Pažinti vyno aromatą - daugiau menas nei mokslas. Nereikia būti menininku tam, kad suprastum kūrėjų darbus, bet šiek tiek šio „meno“ pagrindų pravers.
Skaityti daugiau »
|
|
Daugiau nei pusę vyno savybių galima nustatyti pagal spalvą ir aromatą, tačiau vyno mėgėjas vis tiek sakys, kad svarbiausia – vyno skonis.
Skaityti daugiau »
|