Pagrindinis meniu
Naujienos
Skelbimai
Žymės
Naudinga informacija
Ozonas_virselis_Maistas_250pix

Komentarai

Žalia dieta - atsargiai
Straipsnio komentarų skaičius: 3
taip
2012-03-20 14:36:49
 Tikrai silpnas straipsnelis - daug netikslumų ir nutylėjimų. Tipiškas "daktariškas".
Pegasus to Linas
2012-03-16 22:43:48
 Kodėl žmonėms neparašai, kad šalto spaudimo aliejus yra riebalai ? Žmonės gal galvoja, kad jis termiškai apdorotas, ar neaugalinis ar neriebalas ? Plika akimi matosi, kad straipsnis yra užsakytas, o autorius nepadaręs namų darbų. Gero aliejaus (pvz.: linų) ant salotų parai užtenka 3 šaukštų. O pavyzdžiui Bertoletijų riešutų rekomenduojama suvalgyti parai 2-3 vienetus. Sudėtinga ?
Ir kodėl [url=http://www.mijalba.com/knyga.php?knygosid=130]žaliąjai mitybai[/url] priskiriamas žodis dieta ? Juk tai pati natūraliausia mityba be jokių savęs varžymų.
Linas
2012-01-30 19:10:06
 Smagu, kad straipsnio autorius domisi naujomis tendencijomis mityboje. Norėtusi papildyti šias žinias, kad skaitytojai ir pats autorius nesusidarytu tolimesnės klaidingos nuomonės, apie tai, kas, taip vadinamų žaliavalgių (žmonės kurie valgo žalią/gyvą maistą), yra valgoma.
Žalia mityba nėra tik “žalios daržovės” kaip rašoma straipsnyje. Žaliavalgiai taip pat valgo riešutus, sėklas, įvairius vaisius, be jau minėtų įvairių žalumynų ir daržovių. Todėl kalbos apie nepakankamas kalorijas, baltymų ar riebalų trūkuma yra kiek iš piršto laužtos. Tam tikra dalis žaliavalgių kurie pasirinko tokį gyvenimo būdą dažnai domisi ir naudoja Lietuvoje nelabai paplitusias maistines sėklas, riešutus, augalus, kaip spirulina (vigrūnė), chia, carob (saldžioji ceratonija) ir pan., kurie dar labiau praturtina organizmą naudingais mikro/makro elementais, vitaminais, antioksidantais, mineralais, amino rūgštimis ir daugeliu kitų organizmui naudingų medžiagų.

Straipsnio autorius pabrėžtinai mini, kad valgant daržoves sunku ar beveik neimanoma gauti reikiamo kiekio baltymų, kalorijų bei riebalų.

Sunku pasakyti ką autorius laiko daržovėmis ir iš kur, jo paimta, informacija apie žaliavalgių valgymo įpročius, tačiau pažvelgus į tai ką valgo žaliavalgiai surasti augalų, kuriuose yra pakankamai riebalų ir baltymų, tikrai nėra sudėtinga. Nekalbant apie kalorijas.
Kaip pradžioje minėta žaliavalgyste nėra vien tik “žalios daržovės”, tai taip pat ir vaisiai, uogos, riešutai. Riešutai ir sėklos yra kuo puikiausias riebalų šaltinis (daugelyje riešutų riebalų kiekis viršija 70%), juose taip pat gausu įvairių riebiųjų rūgščių, kurių labai reikia mūsų organizmams. Galvodami apie augalinį maistą ir riebalus pagalvokite dar ir apie apie avokadus, lazdyno riešutus, linų sėmenis, alyvuoges....

Jei kalba krypsta link baltymų, taip pat atsakymas gali būti riešutai ir sėklos kuriose pakankamai baltymų mūsų organizmui. Max'o Planck'o institutas (taip pat ta pati WHO)yra nustačiusi, kad kai kuriuose augalinės kilmės produktuose yra pilnaverčiai baltymai, turintys mums taip svarbias nepakeičiamas amino rugštis. Į šį saraša įeina sezamo, moliūgo saulėgrąžų sėklos, migdolai grikiai, visi žalumynai (angl. leafy greens) ir daugelis vaisių. Todėl taip reikiamus kasdienius 25-30 gramų baltymų tikrai nesunku gauti valgant vaisius, daržoves, riešutus ir sėklas.
Turbūt daugeliui sunku įsivaizduoti, kad net ir žalumynuose yra apstu baltymų, amino rugščių, riebalų ir riebiųjų rugščių žmogaus organizmui.

Palyginimui paimkime žuvies (silkė), garbiniuoto kopūsto(ang. kale), kiaulienos(kumpio) porcijas, kurios atitiktų vienodą kalorijų kiekį. Pažiūrėkime, kiek atitinkamai energijos/kalorijų gauname iš riebalų, baltymų ir angliavandenių. Žuvis - 64% energijos gauname iš riebalų, 36% iš baltymų, 0% iš angliavandenių. Kiauliena - 69% energijos gauname iš riebalų, 30% iš baltymų 1% iš angliavandenių. Garbiniuotas kopūstas - 12% energijos gauname iš riebalų, 16% iš baltymų, 72% iš angliavandenių. Kaip pats straipsnio autorius sako, reiktų atkreiptį dėmesį į skačius, “remtis mokslu”. Turint tokius skaičius tikrai lengva pamatyti, kas labiau atitinka, tos pačios PSO, mitybos piramidės reikalavimus....

Taip pat vertėtų paminėti paskutinius PSO duomenis apie rekomenduojamas dienos baltymų normas. Tai yra ne pono L. Markevičiaus minimas 1 gramas, o gerokai mažiau - 0,66 gramo kilogramui žmogaus svorio(senesnėse PSO ataskaitose rekomendacijos buvo 0.77g/kg dienai). Nereikia užmiršti, kad tai yra tik rekomendacijos. Jos užtikrina, kad gavus tokį kiekį baltymų individas bus aprūpintas reikiamomis amino rūgštimis, naujų batymų sintezei organizme. Tačiau tie kiekiai dažnais atvejais gali būti ir daug mažesni priklausomai nuo to kokius baltymus žmogus vartoja ar gauna pakankamai azoto, kokias amino rūgštis pasisavina kartu su maistu, taip pat fizinis aktyvumo lygis, amžiaus grupė ir individualus metabolizmas ir daugelis kitų dalykų. Taip pat nereikia pamiršti, kad termiškai apdoroti baltymai nėra pilnai pasisavinami, todėl jų organizmui reikia daugiau, kad gautų reikalingas amino rūgštis. Netgi PSO ataskaitose yra pabrežiama, kad dieninę baltymų normą žmogui apskaičiuoti yra pakankamai sudėtinga, dėl aukščiau minėtų faktorių ir pagal tendencijas galima matyti, kad jų rekomenduojama dienos baltymų norma vis mažėja atsižvelgus į naujausius tyrimus. Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad PSO rekomendacijos nėra atnaujinamos reguliariai ir kartais jos yra rengiamos pagal 90-ųjų metų mokslines ataskaitas, o žinios bei moksliniai “atradimai” vyksta daug spartesniu tempu.

Ponas L. Markevičius minimi, kad šparagai, pupelės, kukurūzai, špinatai, kitaip tariant, augalinės kilmės produktai, turi mažai baltymų. Pažiūrėjus dienos reikalavimus visgi neatrodo taip jau sunku išgerti didelį puodelį žalio kokteilio, suvalgyti saują migdolų, puodelį daigintų lęšių, pomidorą, kriaušę ir pora morkų ar bananų. Didelis dubuo salotų su įvairiais sėmenimis, trintų daržovių sriubos lėkštė pietų metu, užtikrintų ir reikiamą kalorijų kiekį. Nekalbant apie tai, kad kartu gaunama daug įvairių mineralų, mikroelementų, antioksidantų ir vitaminų, kurių gausu augalinės kilmės produktuose.

Kai matome tikrai nėra tiap sunku maitintis gyvu maistu ir aprūpinti savo organizmą reikiamomis maisto medžiagomis. Tereikia domėtis tuom ką valgome, o ne atsainiai rinktis maisto produktus iš parduotuvių lentynų ir tikėtis, kad daktarai ir mokslininkai, pasitelkdami naujas technologijas, geriau žino už mus, kas mūsų organizmui geriau ir labiau tinka.


Parašykite komentarą:

Vardas*: El. paštas:
Komentaras*:
Skaityti komentarus (3) Taisyklės ir atsakomybė

Daugiau straipsnių šia tema:
Dietos ir organizmo valymai sulaukia vis daugiau specialistų kritikos
Kas nėra girdėjęs pasakymų „valo kraują“, „išvalo organizmą“, „pašalina užsigulėjusius šlakus“ ir pan.? Patirtimi dalijasi ne tik įvairių priemonių išbandę sveikuoliai, bet ir „valymo“ paslaugas teikiančių įstaigų pacientai. Skaityti daugiau
Naudingos „piktžolės“
Pasinėrę į diskusijas apie sveiką, ekologišką maistą ar ieškodami netikėtų, gurmaniškų sprendimų, kuriais galėtume nustebinti mūsų kulinarinių ieškojimų vertintojus, dažnai žvalgomės per toli ir nepastebime, ką turime panosėje. Ir visai nesvarbu, kas... Skaityti daugiau
Ar tik kavoje yra kofeino ir kaip jis veikia mūsų organizmą
Kofeinas yra nuo seno žinoma tonizuojanti medžiaga. Populiariausiu kofeino šaltiniu nenuginčijamai yra kava. Tačiau vis svarbesniu kofeino šaltiniu, ypač vaikams ir paaugliams, tampa daug kofeino turintys energiniai gėrimai. Didesni kofeino kiekiai (nesvarbu iš kokių... Skaityti daugiau
Maitinimas švedų mokyklose
Po parodoje „Gasrto Nord 2012“ surengtos konferencijos, skirtos vaikų maitinimui mokyklose, noriu trumpai pasidalinti Švedų vyriausybės bei projekto iniciatorės Annika Unit Widell koncepcija įgyvendinant projektą – „Maitinimas švedų mokyklose - Safari“. Skaityti daugiau
Žiema baigėsi. Valome organizmą!
Šaltuoju metų laiku organizmas stengiasi sukaupti kuo daugiau energijos, kad galėtų kovoti su šalčiu, todėl dauguma žiemą valgome daugiau kaloringo maisto – ir tai tampa problema. Skaityti daugiau
Pasirinkite miestą
Renginiai
<< Gegužė 2012 >>
PrAnTrKePeŠeSk
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28293031   
Pasirinkite virtuvę
Leidiniai
RV_37_maza_4
Rekomenduojame

Carskoje Selo

Vilniuje, Savanorių pr. 1 (p.c. „Helios City“)
Carskoje Selo
  (2.8 / 5)
Restoranai "Carskoje selo" priklauso VIČIŪNŲ RESTORANŲ GRUPĖS tinklui. Pirmasis restoranas buvo atidarytas 2003 m. gruodžio mėnesį...

Express Pizza (pica į namus)

Vilniuje, Fabijoniškių g. 75A
Express Pizza (pica į namus)
  (5 / 5)
Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje veikia greitojo maisto tinklas „Express pizza". „Express pizza" lankytojų laukia gardžios ir sočios net...

Banketai Vis-A-Vis

Vilniuje, Fabijoniškių g. 96
Banketai Vis-A-Vis
Vertinantys patirtį, grožį ir kokybę, svarbiai progai atšvęsti renkasi kavinę VIS – A – VIS   Kavinė „Vis-A-Vis" savo...