Karštomis vasaros dienomis, daug judant ir geriant mažai vandens, organizme susikaupia šilumos perteklius. Šilumos smūgis ištinka tuomet, kai kūnas prakaituodamas nepajėgia išgarinti šilumos. Skaityti daugiau »

Šiandien dažnas neįsivaizduoja gyvenimo be mikrobangų krosnelės, nors išsamus nepriklausomas tyrimas, kaip mikrobangos paveikia maistą, per kelis dešimtmečius taip ir nebuvo atliktas. Skaityti daugiau »

Sveikos ir saugios aplinkos kūrimo akcija „Žalia stotelė“, ekologiškų daržovių ir gėlynų auginimą bei aktyvias diskusijas atsakingo, ekologiško elgesio temomis įtraukusi per 1200 Lietuvos vaikų ir jaunuolių, pasiekė pirmųjų rezultatų. Visi augalai jau susodinti, prižiūrimi ir puoselėjami, laukiama pirmųjų ekologiškai užaugintų daržovių derliaus, šimtai vaikų užsidegę sveikos gyvensenos bei eko idėjomis. Skaityti daugiau »

Siekiant poilsio gamtoje metu išvengti žarnyno užkrečiamųjų ligų, Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė pataria. Skaityti daugiau »

Dilgėlės, garšvos ir kiaulpienės jau pardavinėjamos internete, kaip vertingas ir skanus maisto produktas. Paminėtos žolelės nėra vienintelė žaliava, kuria nemokamai galima apsirūpinti pievose ir miškuose. Kiekvienas mėnesis iki pat žiemos tinkamas vis skirtingų žolių, vaistažolių, šaknų ir kt. gamtos gėrybių rinkimui. Skaityti daugiau »

Parduotuvių lentynose galima išsirinkti duonos pagal kvapą, spalvą, pakuotės gražumą ir dar ką tik nori. Tačiau nepaisant to, vis daugiau šeimininkių duoną ima kepti pačios. Ar grįžimas prie patikrinto seno iš tiesų spinduliuoja geresnę energetiką ir suteikia skalsesnį skonį, ar tiesiog tai tiesiog naujausias mados klyksmas? Skaityti daugiau »

Maistui tinkamų žolių galima prisiskinti saulės sušildytuose šlaituose, atviresnėse miško aikštelėse. Ir jei Jūsų galva nėra užkimšta bereikalingais stereotipais, iš jų pasigaminti gurmaniškas salotas, padažus, sriubas... Skaityti daugiau »

Anksčiau buvo manoma, kad nuo sūraus maisto padidėja arterinis kraujo spaudimas ir vystosi širdies bei kraujagyslių ligos. Tačiau naujausias Europos mokslininkų tyrimas šią nuomonę paneigia, praneša „Reuters“. Skaityti daugiau »

Antsvoris ir nutukimas yra viena didžiausių šio amžiaus rykščių. Europoje ši nelaimė jau pasiekė epidemijos lygį: kasmet dėl nutukimo miršta 1 mln. žmonių. „Svarstyklės pakrypo į kitą pusę - žmonių su antsvoriu jau daugiau nei badaujančiųjų", - sako gydytoja endokrinologė Egidija Baltrušaitienė. Skaityti daugiau »

Neteisinga mityba yra daugelio ligų priežastis. „Dėl ligų dažnai įprasta kaltinti paveldėjimą, tačiau dažniausiai ligos priežastimi būna neteisinga mityba. - Visiems savo pacientams patariu: „Matykite, ką valgote“, - teigia gydytoja dietologė Virginija Vilemienė. Skaityti daugiau »

Kaip tik šio augalo nevadina: ir žemine kriauše, ir rope, ir net Jeruzalės artišoku. Tačiau tarp artimiausių topinambų giminaičių nei ropių, nei tuo labiau kriaušių nėra, nes tai – saulėgrąža. Todėl šis augalas dar vadinamas bulvine saulėgrąža. Ir jo cheminė sudėtis ne šiaip naudinga sveikatai – ji unikali. Skaityti daugiau »

Kai norisi įdomaus gėrimo, neturinčio tiek daug prieštaravimų, kaip kava iš kavos pupelių (gerai ir blogai, sveika ir nesveika), verta paeksperimentuoti su retesniais, bet įdomesniais produktais. Vienas tokių, ir mūsų jau ne kartą išbandytas – natūrali gilių kava! Skaityti daugiau »

Tam, kad atsakytume į šį klausimą, turime paanalizuoti kaip gi elgiasi ir kokį variantą siūlo pats žmogaus organizmas. Kai kurių dietologų siūlymai storuliams pradėti valgymą išgeriant vandens ir taip užpildant skrandžio tūrį menkai gelbėja – vanduo iš skrandžio greitai pasišalina. Tam kur kas labiau tinka riebalai – jie virškinami lėčiausiai ir labiausiai sukelia sotumo pojūtį. Skaityti daugiau »

Daugelis galvoja, kad šviežiai spaustos sultys yra visiems vienodai naudingos. Deja, yra kiek kitaip. Vienos sultys vieniems gali būti kaip vaistas, o kitiems gali ir pakenkti. Skaityti daugiau »

Gera sveikata vyresniame amžiuje dažniausiai pasižymi ne tie, kurie sugeba prisifarširuoti save vitaminais, mineralais ar kokiais nors papildais, bet tie, kurie pirmiausia savo organizmui sudaro sąlygas pašalinti metabolizmo atliekas ir toksinus – trumpalaikiais pabadavimais, pasninkais, iškrovos dienomis, prakaitavimu, fizine veikla ir t.t. Skaityti daugiau »

Pavasarį, kai labiausiai jaučiasi vitaminų trūkumas, nevisada reikėtų skubėti juos gerti. Žinia, daržovėse ir vaisiuose gausu vitaminų, mineralinių medžiagų, maistinių skaidulų. Bėda ta, jog dauguma atvežtinių daržovių nėra tokios vertingos, kaip norėtųsi. Išeitis po truputį pradedantys bręsti žalumynai bei mūsų platumose užaugintos daržovės ir vaisiai išsilaikę per žiemą. Skaityti daugiau »

„Man silpna, norisi tik gulėti, niekas nedomina, pablogėjo atmintis, slenka plaukai – nejaugi senatvė?“ - su tokiais jaunų ar vidutinio amžiaus pacienčių skundais dažnai susiduria medikai. Mažakraujystės atvejų sumažėtų bent du kartus, jei tinkamai maitintumėmės. Skaityti daugiau »

Kiekvieną rytą prieš valgį patariama suvalgyti porą šaukštų (apie 100 g) liesos varškės. Ji turi naudingų medžiagų, taip pat padeda subalansuoti, kad organizmas pasisavintų kuo mažiau riebalų... Skaityti daugiau »

Tvirtinti, kad žuvies taukai – tai būtent tai, kas apsaugo nuo organizmo degradavimo, tai tas pats, ką tvirtinti, jog jogurtas – Hundzos slėnio gyventojų ilgaamžiškumo priežastis. Laikantis idealios dietos, lašiša, jei ją vartoti retkarčiais, visai priimtinas maistas. Bet visais kitais atvejais... Skaityti daugiau »

Galvos skausmas - tai labiausiai paplitęs simptomas, kurio priežastys gali būti labai įvairios. Aštuoni žmonės iš dešimties bent kartą per metus skundžiasi, jog skaudą galvą. Pateikiame keltą mitybos patarimų, kurie padės išvengti galvos skausmo, migrenos bei kitų negalavimų... Skaityti daugiau »

Piktnaudžiaujantiesiems vaistiniais augalais gresia dvi blogybės: vartojant jų per didelėmis dozėmis galima apsinuodyti, vartojant per dažnai – priprasti ir tuomet jie nebeturės gydomojo poveikio. Apie tai, kaip išvengti neigiamų padarinių ir išpešti kuo daugiau naudos - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto profesorė Nijole Savickiene. Skaityti daugiau »

Ar bandėte kada nors skaičiuoti ant maisto produktų etiketės surašytus priedus žymimus raide E ir keletu skaičių? Kartais tai tampa tikra atrakcija - kuris gi suvalgė daugiausia E. Turbūt dauguma pastaruoju metu dažnai girdi E621. Ar Jums jau aišku, kas tai yra ir kokia šio E nauda ar žala? Jei ne, prašom porciją informacijos. Skaityti daugiau »

Norint, kad egzotiniai vaisiai atkeliautų iki mūsų sveiki ir gražūs, jų apsaugai nuo kenkėjų naudojamos įvairios cheminės medžiagos. Nuskintuose ne visai prinokusiuose vaisiuose mažiau susikaupę vitaminų ir kitų biologiškai aktyvių organizmui reikalingų medžiagų. Valgant tokius vaisius organizmas gauna ląstelienos ir mineralinių druskų, o vitaminų ir biologiškai aktyvių medžiagų mažiau nei tikimės. Skaityti daugiau »

Ar žinome kas yra maisto papildas, kas užtikrina jo saugą, kokia informacija turi būti nurodyta jo ženklinimo etiketėje, kokia yra maisto papildų notifikavimo tvarka? Trumpi ir aiškūs atsakymai į šiuos ir kitus klausimus pateikiami naujame leidinyje „Maisto papildai“ Skaityti daugiau »

Dažnas iš mūsų žino, girdėjo ar taiko gyvenime sveikos gyvensenos taisykles arba bent jau stengiasi jomis vadovautis, tačiau reikėtų prisiminti, kad mityba tai ne tik maistas, tačiau ir skysčiai kuriuos vartojame. Dažnai girdime dietologų patarimus, jog vandens reikėtų vartoti jo ne mažiau nei 2 lirtus per parą. Jei vandens gėrimą paversite įpročiu, tai be abejonės suteiks naudą sveikatai: suskystinamas kraujas, lengviau susikoncentruoti, organizme lėčiau kaupiasi... Skaityti daugiau »