Pasinėrę į diskusijas apie sveiką, ekologišką maistą ar ieškodami netikėtų, gurmaniškų sprendimų, kuriais galėtume nustebinti mūsų kulinarinių ieškojimų vertintojus, dažnai žvalgomės per toli ir nepastebime, ką turime panosėje. Ir visai nesvarbu, kas tie vertintojai: artimieji prie šventinio stalo, ar restorano lankytojai, vertinantys naują meniu. Skaityti daugiau »

Ketvirtadienį LR Seimo konferencijų salėje įvykusios spaudos konferencijos „Lietuvos maisto rinka: ar atsilaikysime prieš GMO“ buvo pranešta apie tai, jog nepaisant įspėjimų ir nuogąstavimų dėl genetiškai modifikuoti organizmų (GMO) saugumo, jie įsitvirtino Lietuvos maisto pramonėje. Skaityti daugiau »

Tebesitęsia ekologinių produktų mada. Apie juos kalbama vis plačiau, o kartais ir gerokai gąsdinant paprastą vartotoją. Šiandien, kai apie ekologiškas daržoves kalbama daug ir dažnai, dažnas skuba į artimiausią turgų, kur moterytės prekiauja savo daržuose išaugintu derliumi. Ar įmanoma turguje atskirti ekologiškas daržoves nuo ekologiškų? Skaityti daugiau »

Vidurio Švedijoje, Panevėžio dydžio miestelyje Linčiopinge (Linköping) pradedamas statyti pirmasis taip vadinamas „miesčioniškas šiltnamis”. Tai yra specialių vertikalių, spiralinių šiltnamio konstrukcijų kompleksas daržininkystei miestuose. Šis projektas - Plantagon International kompanijos sumanymas ir viltis, kad žemdirbystė didžiuosiuose miestuose anksčiau ar vėliau taps visuotinai priimtina bei įprasta miestų infrastruktūros dalimi. Skaityti daugiau »

Nauja mokslinė studija įspėja, jog pagrindiniuose kakavmedžių auginimo regionuose vakarų Afrikoje (Ganoje ir Dramblio kaulo krante) ūkininkams bus vis sunkiau išgauti normalų derlių. Manoma, kad problemos prasidės jau nuo 2030 m. Dėl galimų sunkumų kaltinama klimato kaita, mat prognozuojama, jog vidutinė metinė temperatūra apie 2030 m. gali kilti vienu laipsniu pagal Celsijų, o iki 2050 m. net dviem laipsniais pagal Celsijų. Tokie temperatūros pokyčiai daugelį vietų,... Skaityti daugiau »

2011 metais Jungtinės Valstijos išliko pagrindinėmis augalininkystės biotechnologijų remėjomis, o genetiškai modifikuotų sėklų paplitimas pasaulyje išaugo dar 8 procentais, praneša Reuters. Praeitais metais tokių augalų sėklomis apsodinti maždaug 160 milijonų hektarų 29 šalyse. Nors į genetiškai modifikuotus augalus Europoje žiūrima prieštaringai, šešiose šalyse – Ispanijoje, Portugalijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Slovakijoje ir Rumunijoje – praeitais metais... Skaityti daugiau »

Perdirbti krovininiai konteineriai vis dažniau naudojami statybai – iš jų surenčiamos bohemiškomis bakalėjos JAV ir netgi ištisi prekybos centrai Anglijoje. Skaityti daugiau »

Pasaulio žuvies ištekliai atsidūrė kritinėje būklėje. Europa, išeikvojusi savus žuvies išteklius jai priklausančiuose teritoriniuose vandenyse, sparčiai skverbiasi į kitus žvejybos pramonės nepaveiktus regionus. Gamtosaugininkai ragina Europos Komisiją nustatyti griežtus standartus, kurie užtikrintų tvarią žuvininkystę tiek ES priklausančiuose teritoriniuose vandenyse, tiek už jų ribų. Skaityti daugiau »

Dauguma jūsų tikriausiai esate girdėję apie vadinamąjį „drugelio efektą“, kuomet drugelio plazdenimas Brazilijoje ilgalaikėje perspektyvoje sukelia uraganą kitame pasaulio gale. Pasakojimą apie genetiškai modifikuotą soją reikia pradėti nuo tos pačios Brazilijos – šalies, kur ta soja auginama. O drugeliai šiuo atveju yra jūsų piniginės. Ir patikėkit, nė vienas uraganas negali prilygti griaunamajai jėgai, kurią sukelia jūsų „drugeliai“. Skaityti daugiau »

Išleidus bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos strateginį dokumentą (19 Europos kalbų), „Slow Food“ pradėjo vykdyti kampaniją, skatinančią teisingesnę, ekologiškesnę ir įvairiapusiškesnę politiką, kuria siekiama į diskusiją įtraukti tiek maisto gamintojų tinklą, tiek vietines institucijas visose 27 susijusiose šalyse. „Slow Food“ mano, kad reformuojant BŽŪP didžiausią dėmesį reikia skirti dviem esminiams elementams: smulkiems ekologiško... Skaityti daugiau »

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad nuo 2011 spalio 28 d. VšĮ „Ekoagros“ panaikino UAB „Ustukių malūnas“ (Ustukiai, Pasvalio raj.) ekologinę gamybą patvirtinančių dokumentų galiojimą. Skaityti daugiau »

Dėl gamtinių, ekonominių ir politinių priežasčių kai kuriuose pasaulio regionuose vyrauja badas. Tuo pačiu metu galingiausiose pasaulio valstybėse pagaminamas per didelis kiekis maisto atsargų, todėl tūkstančiai tonų gaminių sugenda arba yra sunaikinami. Skaityti daugiau »

Jeigu šiandien išgirstame žmogų, kuris prisistato „mėsos augintoju“, visi pagalvojame apie ūkininką ar fermos darbuotoją, kuris augina vištas, kiaules ar jaučius, kurie tik po tam tikro laiko atsiduria ant mūsų stalo mėsos pavidalu. Ar pagalvotumėte apie baltu chalatu vilkintį mokslininką, kuris dirba nebe fermoje, o laboratorijoje, bet taip pat... augina mėsą. Mėgintuvėlyje. Socialinių distopijų kūrėjai tokią galimybę buvo numatę jau prieš keliasdešimt metų,... Skaityti daugiau »

Jei dar nemėginote rūšiuoti buitinių atliekų, kada nors būtinai pamėginkite. Tereikia noro ir poros nedidelių papildomų šiukšlinių mažai naudojamoje erdvėje po virtuvės kriaukle. Skaityti daugiau »

Kol milijardas planetos gyventojų alksta, kol netyla diskusijos apie maisto trūkumą ir skaičiuojamas laikas iki pasaulinio bado...didžiuliai maisto kiekiai paprasčiausiai išmetami. Skaityti daugiau »

Didžiuliai elektros energijos, vandens kiekiai, pakuočių ir maisto atliekos – restoranai tikrai nėra draugiškiausias aplinkai verslas. Tačiau, kaip ir visose srityse, viešojo maitinimo įstaigose „žaliavimo“ bumas nesvetimas. Nekalbant apie tariamus „natūralius“ produktus iš tiesų egzistuoja būdai, kaip restoraną paversti draugiškesniu aplinkai. Skaityti daugiau »

Mėsa – neatskiriama mūsų raciono dalis. Per paskutiniuosius 30 metų mėsos gamyba globalioje rinkoje beveik padvigubėjo ir ateityje numatomas tik drastiškas augimas. Skaityti daugiau »

Žmogus, pirkdamas „plastmasinį“ maistą, mano, kad daug neišleidžia, bet sumokėjęs mažiau už nesveiką maistą, kitą dalį jis moka už vaistus ir gydymą, kai tenka gerinti sveikatą. Skaityti daugiau »

Biotechnologijų mokslininkai yra pakerėti minties sukurti pirmą pasaulyje dirbtinę mėsą – sėkmės atveju tai gali įvykti gal net po metų. Skaityti daugiau »

Jei nuo metų pradžios Lietuvos gyventojai valgytų vien tik Europos Sąjungai priklausančiuose vandenyse sužvejotą ir žuvininkystės ūkiuose užaugintą žuvį, tai ji būtų pasibaigusi jau vakar, birželio 12 dieną. Likusius pusę metų mes esame priklausomi nuo iš kitų šalių atvežtos žuvies. Bendrai visoms ES narėms savų žuvies išteklių užtektų iki liepos 2 dienos. Skaityti daugiau »

Ekologiškumo mada keliauja per Lietuvą. Mūsų akimis tai, kas ekologiška, jau savaime atrodo sveika. Ieškome ekologiškų vaisių, daržovių ar kitų maisto produktų. Gal net auginamės juos patys ir tikime, kad viskas, kas yra iš gamtos, yra sveika. Bet kaip iš tiesų mes klystame… Skaityti daugiau »

Apie ekologiją kalbama daug ir dažnai. Deja, bet vis dažniau ji tolsta nuo svarbiausios funkcijos – saugoti gamtą ir tampa mados, pasigėrėjimo prieš kitus simboliu bei manipuliacijų objektu siekiant suvilioti naivų pirkėją. Skaityti daugiau »

Maistui tinkamų žolių galima prisiskinti saulės sušildytuose šlaituose, atviresnėse miško aikštelėse. Ir jei Jūsų galva nėra užkimšta bereikalingais stereotipais, iš jų pasigaminti gurmaniškas salotas, padažus, sriubas... Skaityti daugiau »

Šį savaitgalį Meniu.lt komanda, kartu su ekologinio švietimo projektp „Eko karta“ iniciatyvine grupe išsiruošė į turą po Lietuvos vaikų globos namus. Daržininkavimo sezonas atidarytas! Jei užsiauginti pilnavertį maistą sau gali vaikai, gali kiekvienas. Skaityti daugiau »

Prieš porą dienų Briuselyje iki paryčių posėdžiavęs Taikinimo komitetas, nerado sutarimo dėl 2008 m. sausį Europos Komisijos svarstymui pateikto reglamento dėl naujų maisto produktų. Nors abi pusės sutarė dėl klonuotos mėsos uždraudimo, susitarti dėl maisto produktų, pagamintų iš klonuotų palikuonių, nepavyko. Skaityti daugiau »