|
Triufelių – pačių brangiausių grybų pasaulyje – rasti nėra lengva. Apie tai, kaip yra ieškoma žymiųjų aukšliagrybių šeimos grybų, skaitykite šiame straipsnyje.
Skaityti daugiau »
|
|
Kuo naudingi riešutai ir džiovinti vaisiai, kaip išsirinkti iš siūlomos gausos?
Skaityti daugiau »
|
|
Sojos – viena seniausių žmonijos auginamų kultūrų, kilusi iš Pietryčių Azijos.
Skaityti daugiau »
|
|
Bulvė – daržovė, be kurios lietuviai neįsivaizduoja savo raciono. Apie ją sklinda legendos ir pasakojimai.
Skaityti daugiau »
|
|
Mėsa - vienas vertingiausių maisto produktų. Joje yra visų svarbiausių maisto medžiagų, kurių reikia žmogaus organizmui.
Skaityti daugiau »
|
|
Legendų apie makaronų kilmę begalė. Tyrinėdami IV a. prieš mūsų erą kapavietę Egipte, mokslininkai rado paveiksliuką, vaizduojantį kažką panašaus į makaronų gaminimo procesą.
Skaityti daugiau »
|
|
Paukštienos patiekalai – vieni populiariausių ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, kultūrose. Daugelis mėgsta jos aromatą, švelnų skonį ir neapsunkinantį sotumo pojūtį.
Skaityti daugiau »
|
|
Nors makaronais garsėja Italija bei sklando teorijos apie tai, jog jie kilo iš Artimųjų Rytų, mokslininkai pareiškė, kad jiems pavyko aptikti prieš 4 tūkst. metų pagamintų makaronų Kinijoje.
Skaityti daugiau »
|
|
Sušis dar vadinamas japoniška duonele. Šis patiekalas valgomas lazdelėmis arba rankomis.
Skaityti daugiau »
|
|
Skanusis žiedas labiausiai tinkamas ragauti išskirtinėmis progomis, kai niekur neskubate ir galite sau leisti pasimėgauti retais ir egzotiškais malonumais
Skaityti daugiau »
|
|
Pamenate, vienoje dainoje motina pataria savo dukrai būti mažesnei už žolę. Tačiau ji, matyt, nepagalvojo, kad žolė žolei nelygu.
Skaityti daugiau »
|
|
Ką sužinojome apie Fondiu...
Skaityti daugiau »
|
|
Šparagai – daržovių aristokratai, bet ne visur jie tokiais laikomi. Dauguma lietuvių, paklausti, ar mėgsta šparagus, atsako, kad šparaginės pupelės jiems patinka…
Skaityti daugiau »
|
|
Avokadu, miško sviestu, aligatorine kriauše vadinamas Centrinės Amerikos tropikuose natūraliai augantis medis, kurio vaisiais jau prieš 8000 metų gardžiavosi garsios majų genties indėnai.
Skaityti daugiau »
|
|
Ištarus žodį „triufelis“, iš karto kyla asociacija su saldainiais. Nepatikrintais duomenimis šie piramidės formos šokoladukai išties pavadinimą pasiskolino iš paslaptingųjų 10 ar 20 centimetrų po žeme augančių to paties pavadinimo grybų, kurie iškasti primena tik mažą žemės grumstelį.
Skaityti daugiau »
|
|
Nenuostabu, kad Lietuvos sūrininkai, garsėjantys gerais sūriais, sumanė gaminti ir parmezaną.
Skaityti daugiau »
|
|
Mes, ko gero, dažniausiai pažįstame tik vienintelį moliūgą – Helovino simbolį, ir net nesusimąstome, kad arbūzas irgi yra moliūgas.
Skaityti daugiau »
|
|
Skonio taisytojai ar skonio formuotojai? Sakoma, kad mėsa neturi skonio ir tik padažas suteikia jai skonį...
Skaityti daugiau »
|
|
Baklažanai – gana populiari daržovė tiek namų, tiek restoranų virtuvėse.
Skaityti daugiau »
|
|
Prancūzai, garsėjantys kaip gurmanų tauta, šį produktą valgo tarp valgio, po valgio, valgo vieną, o labiausiai mėgsta skanauti užgerdami vynu. Tačiau sūris kildinamas net iš antikos laikų...
Skaityti daugiau »
|
|
Italai dažnai sako, kad tarp kitų sūrių Parmigiano-Reggiano yra aristokratas, kaip šampanas tarp vynų.
Skaityti daugiau »
|
|
Manoma, kad cukinijos buvo išaugintos Italijoje iš sėklų, kurias iš Amerikos parvežė Kristupas Kolumbas, todėl neatsitiktinai dar kitaip šios daržovės vadinamos itališkais aguročiais.
Skaityti daugiau »
|
|
Aišku, suvalgius vieną modifikuoto kukurūzo burbuolę, galva neims svaigti ir nepradės augti ragai. Bet kas bus, jei jas valgysime dvidešimt metų, ar dar ilgiau?
Skaityti daugiau »
|
|
Itališkas sūris yra aštraus, ryškaus skonio, jis neatsiejamas nuo šviežių daržovių ir gaivaus, lengvo itališko vyno.
Skaityti daugiau »
|
|
Jūros gėrybės – puikus vertingų baltymų šaltinis.
Skaityti daugiau »
|