Ozonas_virselis_Maistas_250pix

Naujienos

Subproduktai...natrio glutamatas...GMO...toliau tik dirbtinė mėsa
Biotechnologijų mokslininkai yra pakerėti minties sukurti pirmą pasaulyje dirbtinę mėsą – sėkmės atveju tai gali įvykti gal net po metų.

Biotechnologijų mokslininkai yra pakerėti minties sukurti pirmą pasaulyje dirbtinę mėsą – sėkmės atveju tai gali įvykti gal net po metų. Nors šios srities tyrimai žengia pirmuosius žingsnius, drąsesni svajotojai jau galvoja apie laboratorijose „auginamas“ dešreles ir kitus mėsos gaminius. Tiesa, bent jau kol kas sukurti dirbtinį jautienos žlėgtainį ar kiaulienos muštinį būtų problematiška.
Dirbtinė mėsa būtų gaminama iš raumenų ląstelių didžiulėse cisternose ir tikrai nudžiugintų gyvūnų teisių aktyvistus bei padėtų įveikti milijonus žmonių kamuojantį badą.

Tiesa, tyrimų projektas nepigus – iš viso kainuos 220 000 svarų sterlingų (856 000 Lt), o jo rezultatas greičiausiai bus ne itin apetitą keliantis, slidus kaip aštuonkojis ar moliuskas gaminys, rašo dailymail.com. Nepaisant didelės pradinės kainos, pradėjus pramoninę gamybą, investicijos greitai atsipirktų, be to, dirbtinės mėsos kaina neviršytų natūralios mėsos kainos, o gal net būtų mažesnė.

Kita vertus, galutinį nuosprendį tars vartotojai. Įdomu, ar jie iškeis natūralią mėsą į užaugintą mėgintuvėlyje?

Birželio mėnesį „The Daily Mail“ rašė apie vyriausybės finansuojamus olandų mokslininkus, atradusius būdą, kaip kiaulių raumenų ląsteles paversti kiaulienos bryzeliais. Daugiau informacijos pasirodė šios savaitės „New Scientist“ numeryje.

Laikomos baltymų „košėje“, mikroskopinės ląstelės daug kartų dalijasi ir sukuria lipnų audinį, savo konsistencija panašų į neišvirtą kiaušinį. Tuomet ši medžiaga laboratorijoje ištempiama ir suformuojamas imitacinis raumens audinys.

Mastrichto universiteto mokslininkas Markas Postas žurnalui „New Scientist“ pasakojo, jog svarstoma galimybė tokiu būdu gaminti retų gyvūnų, pavyzdžiui, pandų, mėsą. Šią savaitę Švedijoje vykusios konferencijos metu buvo kalbama, kad mūsų valgoma mėsa nebūtinai yra skaniausia, paprasčiausiai kai kuriuos gyvūnus lengviau prijaukinti ir auginti. Tarkim, pandų mėsa, būtų daug skanesnė, tad pirkėjai ją galėtų pamėgti net ir tuo atveju, jei žinotų, kad tai dirbtinis produktas.

Kaip gi mokslininkai žada sukurti pandos mėsą? Visų pirma, iš gyvos pandos reikėtų paimti ląstelių pavyzdžių, pagal kurių genetinę informaciją būtų auginama sintetinė mėsa.

Tiesa, visa tai – ateities planai. Mat kol kas atsižvelgiant į kuklius pasiekimus – 2,5 cm ilgio ir mažiau nei centimetro pločio kiaulienos bryzelius – sunku įsivaizduoti, kaip naudojami metodai galėtų būti pritaikyti pramoninei gamybai. Tačiau kai kurie mokslininkai teigia, jog turint reikalingų medžiagų ir esant tinkamoms sąlygoms vos iš 10 kiaulių raumenų ląstelių per du mėnesius būtų galima pagaminti net 50 000 tonų mėsos.

Profesorius M. Postas sakė, kad dirbtinė mėsa padėtų sumažinti maisto trūkumą, atsiradusį augant pasaulio populiacijai. M. Postas teigė ketinantis pagerinti sintetinės mėsos išvaizdą ir spalvą bei pažymėjo tikintis naujosios technologijos sėkme. Bet reikia dar daug nuveikti ir atlikti galybę saugumo tyrimų, tad net ir geriausiu atveju dirbtinės mėsos parduotuvėse galėsime įsigyti ne anksčiau kaip po 10–15 metų.

Nuotrauka: inmagine.com
Šaltinis: www.technologijos.lt
2011 09 06

Grįžti atgal

Gairės: ekologija

Parašykite komentarą:

Vardas*: El. paštas:
Komentaras*:
Taisyklės ir atsakomybė

Daugiau straipsnių šia tema:

Pasinėrę į diskusijas apie sveiką, ekologišką maistą ar ieškodami netikėtų, gurmaniškų sprendimų, kuriais galėtume nustebinti mūsų kulinarinių ieškojimų vertintojus, dažnai žvalgomės per toli ir nepastebime, ką turime panosėje. Ir visai nesvarbu, kas... Skaityti daugiau
Ketvirtadienį LR Seimo konferencijų salėje įvykusios spaudos konferencijos „Lietuvos maisto rinka: ar atsilaikysime prieš GMO“ buvo pranešta apie tai, jog nepaisant įspėjimų ir nuogąstavimų dėl genetiškai modifikuoti organizmų (GMO) saugumo, jie įsitvirtino... Skaityti daugiau
Tebesitęsia ekologinių produktų mada. Apie juos kalbama vis plačiau, o kartais ir gerokai gąsdinant paprastą vartotoją. Šiandien, kai apie ekologiškas daržoves kalbama daug ir dažnai, dažnas skuba į artimiausią turgų, kur moterytės prekiauja savo daržuose... Skaityti daugiau
Vidurio Švedijoje, Panevėžio dydžio miestelyje Linčiopinge (Linköping) pradedamas statyti pirmasis taip vadinamas „miesčioniškas šiltnamis”. Tai yra specialių vertikalių, spiralinių šiltnamio konstrukcijų kompleksas daržininkystei miestuose. Šis projektas -... Skaityti daugiau
Nauja mokslinė studija įspėja, jog pagrindiniuose kakavmedžių auginimo regionuose vakarų Afrikoje (Ganoje ir Dramblio kaulo krante) ūkininkams bus vis sunkiau išgauti normalų derlių. Manoma, kad problemos prasidės jau nuo 2030 m. Dėl galimų sunkumų kaltinama... Skaityti daugiau
2011 metais Jungtinės Valstijos išliko pagrindinėmis augalininkystės biotechnologijų remėjomis, o genetiškai modifikuotų sėklų paplitimas pasaulyje išaugo dar 8 procentais, praneša Reuters. Praeitais metais tokių augalų sėklomis apsodinti maždaug 160 milijonų... Skaityti daugiau
Perdirbti krovininiai konteineriai vis dažniau naudojami statybai – iš jų surenčiamos bohemiškomis bakalėjos JAV ir netgi ištisi prekybos centrai Anglijoje. Skaityti daugiau
Pasaulio žuvies ištekliai atsidūrė kritinėje būklėje. Europa, išeikvojusi savus žuvies išteklius jai priklausančiuose teritoriniuose vandenyse, sparčiai skverbiasi į kitus žvejybos pramonės nepaveiktus regionus. Gamtosaugininkai ragina Europos Komisiją... Skaityti daugiau
Dauguma jūsų tikriausiai esate girdėję apie vadinamąjį „drugelio efektą“, kuomet drugelio plazdenimas Brazilijoje ilgalaikėje perspektyvoje sukelia uraganą kitame pasaulio gale. Pasakojimą apie genetiškai modifikuotą soją reikia pradėti nuo tos pačios... Skaityti daugiau
Išleidus bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos strateginį dokumentą (19 Europos kalbų), „Slow Food“ pradėjo vykdyti kampaniją, skatinančią teisingesnę, ekologiškesnę ir įvairiapusiškesnę politiką, kuria siekiama į diskusiją įtraukti tiek... Skaityti daugiau
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad nuo 2011 spalio 28 d. VšĮ „Ekoagros“ panaikino UAB „Ustukių malūnas“ (Ustukiai, Pasvalio raj.) ekologinę gamybą patvirtinančių dokumentų galiojimą. Skaityti daugiau
Dėl gamtinių, ekonominių ir politinių priežasčių kai kuriuose pasaulio regionuose vyrauja badas. Tuo pačiu metu galingiausiose pasaulio valstybėse pagaminamas per didelis kiekis maisto atsargų, todėl tūkstančiai tonų gaminių sugenda arba yra sunaikinami. Skaityti daugiau
Jeigu šiandien išgirstame žmogų, kuris prisistato „mėsos augintoju“, visi pagalvojame apie ūkininką ar fermos darbuotoją, kuris augina vištas, kiaules ar jaučius, kurie tik po tam tikro laiko atsiduria ant mūsų stalo mėsos pavidalu. Ar pagalvotumėte apie... Skaityti daugiau
Jei ne maisto nuodėmėmis, tai kaip kitaip pavadinti produktus, kurių sudėtys grasina sveikatai, skriaudžia aplinką, o pačių gaminių nesinori rekomenduoti net baisiausiems priešams. Pateikiame tik kelis maisto produktus ar jų priedus, kurie yra populiarūs tarp... Skaityti daugiau
Jei dar nemėginote rūšiuoti buitinių atliekų, kada nors būtinai pamėginkite. Tereikia noro ir poros nedidelių papildomų šiukšlinių mažai naudojamoje erdvėje po virtuvės kriaukle. Skaityti daugiau