Š. m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas ES teisės aktų rinkinys – „Naujasis higienos paketas“, kuriame numatomi reikalavimai maisto tvarkymo įmonėms. Šį teisės aktų rinkinį sudaro trys pagrindiniai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai: (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos, (EB) Nr. 853/2004, nustatantis konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus, (EB) Nr. 854/2004, nustatantis specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, valstybinės kontrolės taisykles. Šio teisės aktų rinkinio tikslas – supaprastinti ir liberaliau reglamentuoti dabar keliamus reikalavimus maisto tvarkymo subjektams.
Šių teisės aktų principas: atsakomybė už maisto saugą atitenka maisto tvarkymo subjektui, kuris privalo garantuoti, kad jo gaminamas ar parduodamas produktas būtų saugus visuose maisto gaminimo grandinės etapuose.
Higienos paketas nustato rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų (RVASVT) principus visoje maisto gamybos ir prekybos sferoje.
Pagal Lietuvos Maisto įstatymą, „maisto tvarkymo vietose turi būti teisės aktų nustatyta tvarka taikoma rizikos veiksnių analizės ir valdymo sistema bei atliekami būtini laboratoriniai tyrimai maisto saugos ir tvarkymo savikontrolei užtikrinti“ (Žin., 2000, Nr. 32-893).
Maisto tvarkymo subjektai savanoriškai gali pasirinkti vieną iš dviejų savikontrolės sistemos diegimo variantą: Geros higienos praktikos (GHP) taisyklių įgyvendinimą ar Rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų (RVASVT) sistemą.
GHP taisyklių diegimo variantas yra paprastesnis, orientuotas į smulkiąsias ir vidutines maisto tvarkymo įmones. Gera higienos praktika kontroliuoja maisto grandinę nuo pirminės gamybos iki galutinio suvartojimo. GHP taisyklės yra paruoštos atskirai kiekvienai maisto tvarkymo subjektų grupei. Tačiau jos nėra individualizuotos ir jas įgyvendinant gali likti „nepaliestas“ koks nors svarbus valdymo taškas konkrečioje įmonėje.
RVASVT sistema yra individuali kiekvienai įmonei, ji gali būti diegiama bet kurio maisto gamybos proceso valdymui. Ši sistema yra aukštesnės pakopos nei GHP. RVASVT sistema suteikia didesnes galimybes laikytis tarptautinių standartų bei išplėsti rinką ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Įdiegta RVASVT sistema – tai pagrindinis žingsnis į kokybės vadybos sistemos, atitinkančios ISO 22001 reikalavimus, kūrimą. Įdiegta RVASVT sistema yra įrodymas, kad įmonė siekia, jog maksimaliai būtų užtikrinta maisto sauga.
Neretai įmonių darbuotojai skundžiasi, kad jiems reikia pildyti „visokius“ žurnalus apie šaldytuvų temperatūrinius režimus ar produktų terminio apdorojimo parametrus. Žinoma, kiekvienam darbuotojui būtina išaiškinti, kaip savikontrolės sistema jiems padės ir palaipsniui palengvins darbą. Tik tada įmonės veikla bus efektyvi ir jūs galėsite sistemingai valdyti maisto saugos rizikos veiksnius, kai kiekvienas įmonės darbuotojas supras šios sistemos svarbą ir ja vadovausis.
Kodėl naudinga įmonėse įdiegti savikontrolės sistemas?
Parodysite verslo partneriams, kad jums svarbu tiekti saugius maisto produktus, atitinkančius rinkos poreikius. Esant vartotojo nusiskundimui, yra galimybė įrodyti, kad produktas pagamintas ir realizuotas saugiai visuose maisto grandinės etapuose. Apsauga nuo galimybės nesaugiam produktui patekti į rinką. Dėl nesugebėjimo valdyti maisto saugos rizikos veiksnių įmonė gali patirti didelių nuostolių. Sumažėja išlaidos kontroliuojant gamybos procesą, nes kontrolė sutelkta į tuos gamybos etapus, kurie turi didžiausią įtaką maisto produktų saugai.
Danguolė Gasparavičienė
Konsultacinė firma „VT-Trading“
„Restoranų verslo“ 2/2006 (12) informacija
