Per skonį ir aromatą – į optimizmą ir sveikatą

Neatskiriama ajurvedos, seniausio pasaulyje sveikos gyvensenos mokslo, atkeliavusio pas mus iš Indijos, dalis – mokymas, kaip tinkamai maitintis. Svarbią vietą mityboje užima prieskoniai.

Apie juos – pokalbis su ajurvedos žinovu Žilvinu Užkuraičiu, Krišnos sąmonės bendruomenės dvasininku, daugelį metų besidominčiu prieskonių maistinėmis, profilaktinėmis ir gydomosiomis savybėmis.

Įpratome manyti, jog prieskoniai naudingi tiek, kiek jie pagerina maisto skonį. Tuo tarpu ajurveda pabrėžia jų ypatingą naudą. Kokia ji?

Prieskoniai – tai it augalo dovanos mums, jo sėklos, žiedai, lapeliai. Tinkamai derinami jie negali pakenkti. Nėra nė vieno prieskonio, kuris žmogui sukeltų alergiją ar kitus negerus pojūčius. Atvirkščiai – prieskonių naudingų savybių spektras labai platus, juose gausu natūralių polivitaminų, biologiškai aktyvių medžiagų.

Prieskoniai, žinia, neveiks kaip koncentruotas vaistas, bet ilgą laiką vartojami pagerins sveikatą – neleis sąnariuose susikaupti druskoms, aktyvins medžiagų apykaitą, šalins iš organizmo toksinus ir pan.

Pavyzdžiui, ciberžolė, kitaip vadinama kurkuma, kuri dažnai vartojama ryžiams skaninti, ne tik valo kraują, varo šlapimą, bet ir pasižymi poliartritų, kepenų ir inkstų ligų gydomosiomis savybėmis, taip pat padeda nuo dvylikapirštės žarnos opaligės, cukrinio diabeto.

Beje, ajurveda moko, jog tam, kad žmogus būtų laimingas, turi būti patenkinti visi šeši skoniai – saldus, rūgštus, kartus, aštrus, sūrus, aitrus. Išgauti visus tuos skonius maiste galime tik su prieskonių pagalba.

Kaip panaudojami prieskoniai?

Arbatoms tiks tik natūralūs, be sintetinių priedų prieskoniai. Dedant į maistą jie pakepinami su aliejumi. Kepinant išsiskiria vitaminai, karotinas, žymiai suaktyvėja veikliosios medžiagos. Beje, malami, kepinami prieskoniai skleidžia tokius kvapus, kad veikia ir kaip aromaterapija.

Kokiais prieskoniais galime pagerinti savo būklę žiemą, sustiprinti imunitetą, kad išvengtume peršalimo ligų?

Žiemą naudinga gerti tarkuoto imbiero šaknies arbatą su citrina ir medum, nes jis išvalo kraują, pagerina medžiagų apykaitą, sustiprina atsparumą virusams. Jis tiks ir nuo depresijos, nes ši liga dažnai atsiranda tada, kai užsiteršia kraujas, toksinai ima nuodyti smegenis.

Be to, imbieras padeda gydyti daugelį alerginių ligų, stiprina psichiką streso situacijose, atkuria jėgas, malšina žarnyno spazmus, skatina virškinimą, gydo peršalimo ir plaučių ligas.

Ajurvedoje akcentuojama, jog maistas, kuris tinka pusryčiams, nelabai tinka vakarienei. O kaip prieskoniai?..

Ryte, kada ajurveda rekomenduoja valgyti saldų maistą, tiks tie prieskoniai, kurie derinami su saldumynais. Tai gali būti cinamonas, natūrali vanilė, kardamonas, šafranas, anyžius, pankolis.

Beje, cinamonas ajurvedoje vertinamas už tai, kad skatina atsikosėjimą, prakaito išsiskyrimą, gerina medžiagų apykaitą, stiprina kraują, raumenis, nervų audinį, mažina cholesterolio kiekį kraujyje.

Dieną, jei esame jautrūs šalčiui, tiks juodasis pipiras, nes jis sušildo, teigiamai veikia plaučius, valo gleives.

Vakare palanku gerti karštą pieną su pankoliu, šafrano, ramunėlių arbatas. Jos sumažins įtampas, apramins protą, pagerins miegą.

4-5 plaušeliai šafrano į stiklinę karšto pieno – nuostabus gėrimas prieš miegą. Šafranas naudingosiomis savybėmis kelis kartus lenkia ženšenį. Ženšenis veikia apatines čakras, skatina aistrą, o šafranas tinka intelektualiems žmonėms, nes turi nervų ląsteles regeneruojančių savybių.

Pankolis ne tik ramina, o ir skatina virškinimą, naudingas sergant gastritais, skrandžio opomis, kitomis virškinimo ligomis. Jis dar stimuliuoja maitinančių motinų pieno tekėjimą, mažina arterinį kraujospūdį, padeda atsikosėti.

Ar yra prieskonių, padedančių įveikti sunkias ligas?

Pažįstu žmonių, sustabdžiusių vėžio antrą ar trečią stadiją prieskoniais. Bet tam būtinas stiprus nusiteikimas ir tik vegetarinė mityba. Tam pusę mėnesio reikia vartoti gvazdikėlius, pelynus ir juodojo graikinio riešutmedžio spiritinę tinktūrą. Pirmą dieną praryjam, užsigerdami vandeniu, po vieną arbatinį šaukštelį maltų gvazdikėlių, smulkintų pelynų ir juodojo riešutmedžio tinktūros. Kas dieną didiname dozę po šaukštelį – iki 15 šaukštelių 15-ąją dieną.

O kaip žinoti, kuris prieskonis žmogui tinka?

Ajurveda moko, kad skonius reikia rinktis pagal savo došą, t. y. tam tikras būdingas savybes. Jas galima nusistatyti pagal testus.

Jei prieskonis kvepia gaiviai, vėsiai – jis tinkamas vartoti. Jei kvapas šiltas, nemalonus – geriau nevartoti. Galima paeksperimentuoti, nebijoti į virtuvę įsileisti kuo daugiau ir įvairesnių prieskonių – pamažu organizmas valysis, šalinsis toksinai, tikrai padaugės optimizmo.

Indijoje nuo gilios senovės šventyklose maistą gamindavo su įvairiais prieksoniais, kurie suteikdavo malonumą Krišnai ir jo sutuoktinei. O sudvasinto maisto skonis nepakartojamas...

Genovaitė Privedienė
„Vakarų ekspreso“ informacija, 2007 01 09