Maratas: „Armėnijoje aš niekam neįdomus“

Būdamas šešiolikos jis paliko gimtąją Armėniją ir apsigyveno Šiauliuose, ten įsidarbino vietinėje televizijoje. Dabar 28-erių Maratas Sargsyanas jau ketvirtus metus veda kulinarinę laidą „Skanus savaitgalis su Maratu“, studijuoja kino ir televizijos režisūrą, vaidina lietuviškuose
filmuose ir kuria muzikinius vaizdo klipus. Nuobodžiauti nemėgstantis armėnas neslepia, kad jo tautybė ir anekdotinis akcentas jam atvėrė kelią į televizijos laidų vedėjo vietą. Apie kino režisieriaus karjerą svajojantis Maratas nevengia savikritikos, nepyksta pavadintas gruzinu
ir neketina gaminti lietuviškų patiekalų, nebent pateiktų cepelinus ant iešmo.

– Ketvirtą sezoną vesi kulinarinę laidą. Gal jau išmokai paruošti cepelinus?

– Nemoku ruošti tradicinių lietuviškų patiekalų ir neketinu išmokti.

– Tau jie neskanūs?

– Kaip tik skanūs, bet esu įsitikinęs, kad ne armėnui juos ruošti. Tuo labiau lietuvio aš nenustebinčiau ruošdamas cepelinus. Na, nebent juoko dėlei. Pavyzdžiui, esu sugalvojęs, kad cepelinus galima sumauti ant iešmo ir kepti ant ugnies.

– O lietuvis šašlykus gali skaniai paruošti?

– Šašlykus galbūt, bet kitų nacionalinių armėniškų patiekalų – nelabai.

– Kaip manai, kodėl užsieniečiams patekti į lietuvišką pramogų verslą paprasčiau nei lietuviams?

– Manau, jų koziris – egzotika. Jei nebūčiau armėnas, nebūčiau lietuviams toks įdomus. Armėnijoje aš niekam neįdomus. Lygiai taip pat paprastas lietuvis kitoje šalyje gali tapti nepaprastas.

– Kodėl pasirinkai kino ir televizijos režisūros studijas?

– Jau labai seniai mane domina kino gamyba, todėl atsiradus galimybei įstojau.

– Esi sukūręs vaidmenį viename iš festivalio AXX filmų. Ką manai apie lietuvišką kinematografiją?

– Nepalaikau vyraujančios nuomonės, kad visas lietuviškas kinas yra š...

– Gruzino vaidmuo filme „Keturios susikertančios tiesės“ – tavo debiutas, kine?

– Ne. Esu vaidinęs vienos režisierės kursiniame darbe. Greitai turi pasirodyti naujas Algimanto Puipos filmas, kuriame epizodiškai suvaidinau statybininką ir valkatą.

– Tai gal pradėsi aktoriaus karjerą?

– Nemanau, kad esu geras aktorius. Be to, man atrodo, kad aktoriaus šlovė sugadintų mane kaip režisierių. Režisierius turi būti nematomas stebėtojas.

– Bet tu jau esi atpažįstamas iš TV ekrano.

– Taip. Bet jeigu pradėčiau aktoriaus karjerą ir dar muzikos atlikėjo karjerą, ramiai gatve nebepereičiau.

– Kokį filmą žiūrėdamas galėtum pagalvoti: „Kaip gaila, kad ne aš šio filmo režisierius“?

– Taip gal ir negalvočiau, bet kai žiūriu gerą filmą, man įsižiebia žvaigždutė ant kaktos ir pasvajoju, kad gal ir aš kada nors sukursiu ką nors panašaus.

– Apie ką ir kokį filmą norėtum režisuoti?

– Sunku atsakyti. Labai norėčiau statyti filmą pagal savo sukurtą scenarijų. Tačiau manau, kad gerą scenarijų gali parašyti tik žmogus, turintis labai didelę gyvenimo patirtį.

– Režisavai ne vieną lietuvišką muzikinį klipą. Ar norėtum, kad tavo vaizdo klipas patektų į MTV?

– Jeigu sąžiningai, užtektų mėnesio ir sukurčiau vaizdo klipą, atitinkantį MTV standartus, bet tai nėra mano siekiamybė.

– Esi Geltonos vaizdo klipo „Mariana“ autorius. Teko girdėti nemažai kritikos jo atžvilgiu. Ką pats manai apie šį darbą?

– Sutinku ir galiu prisipažinti, kad šis klipas yra nevykęs.

– Tau, kaip kūrėjui, nesunku pripažinti nesėkmę?

– Tikrai nesunku. Kritika man patinka, ji skatina tobulėti. Ir atvirkščiai, kai sako, kad mano klipas yra labai geras, jaučiuosi, lyg sakytų ne komplimentą, bet keiksmažodžius. Nes pasaulyje yra šimtą kartų geresnių vaizdo klipų.

– Daugelis lietuvių vizualiai nelabai atskiria armėną nuo gruzino. Ar įsižeidi, kai tave pavadina gruzinu?

– Gruzinas dar nėra blogiausias variantas. Anksčiau mane palaikydavo čigonu ir parduotuvėse sekiodavo iš paskos, kad nieko nepavogčiau.

– Ar neerzina, kai žmonės gatvėje tapatina su humoristiniu tavo personažu televizijoje?

– Kartais erzina, nes gyvenime aš esu visiškai kitoks žmogus.

– Koks?

– Kitoks.

– Kitados buvai plačiai apsiskelbęs, kad ieškai nuotakos. Ar vis dar tebeieškai?

– Tai buvo nevykęs pokštas.

– Ar tiesa, kad pietiečiai yra didesni mergišiai?

– Yra toks stereotipas, bet aš manau, kad visi vyrai iš prigimties yra mergišiai. Tik skiriasi jų kompleksai – vienas atviriau tai išreiškia, kitas apie kitas moteris tik galvoja. Galite tai neigti, bet esu įsitikinęs, kad vyras negali nejausti medžiotojo instinktų. Kaukaziečiai, tarp jų ir aš, atviriau išreiškia susižavėjimą moterimis, todėl daugumai ir atrodo, kad mes didesni mergišiai.

– Ar galėtum būti ištikimas vienai moteriai?

– Aišku. Ištikimybė ir mergišiaus mąstymas nėra vienodi dalykai. Jei turi smegenis, visada gali atsispirti kūno instinktams.

– Kokios moterys tau patinka?

– Protingos. Aišku, jei pasakyčiau, kad pamatęs merginą nežiūriu į jos išvaizdą, būtų juokinga. Bet jei išaiškėja, kad graži mergina nėra protinga, jos grožis ištirpsta kaip ledas.

– Ar dažnai taip nutinka?

– Dažnai.

– Pritari nuomonei, kad jei tik graži, tai ir neprotinga?

– Ne. Yra arba protingos, arba ne. Grožis čia niekuo dėtas. Svarbiausia, kad sutaptų vertybės, tikslai ir svajonės. Vyro ir moters energija turi sutapti.

– Ar lietuvaitės ir armėno energiniai laukai gali sutapti?

– Apskritai vyras su moterimi retai kada sutampa ir visai nesvarbi tautybė.

– Kodėl neturi draugės?

– Šiuo metu mano žmona – kinas. Aišku, meluočiau, kad nesidomiu moterimis, tiesiog šiuo metu ne tie prioritetai. Jei mano kelyje atsiras moteris – gerai, neatsiras – taip ir kankinsiuosi toliau.

– Vadinasi, kankiniesi be moters?

– O tu be vyro nesikankintum... Tie, kurie sako, kad jiems iš viso nereikia antrosios pusės, meluoja. Apskritai žmonės labai daug meluoja.

– O tu meluoji?

– Kartais, kai žinau, kad jei sakysiu tiesą – būsiu nesuprastas. Bet šiaip nesu melagis ir nekenčiu meluojančių. Gyvenime man svarbiausia – pasitikėjimas. Kitaip bendravimo neįsivaizduoju.

– Tavo mėgstamiausias posakis?

– Nedaryk to, ko nenorėtum, kad kiti darytų.

– Kokių ydų norėtum atsikratyti?

– Norėčiau užpildyti kai kurias savo nežinojimo spragas. Nes ydos atsiranda iš nežinojimo. Norėčiau daugiau žinoti, išmokti kai kurių dalykų.

– Ką įprastai veiki vakarais prieš eidamas miegoti?

– Grįžtu iš darbo. Nesu darboholikas, bet nemėgstu beprasmiškai leisti laiko.

– Ką vadini beprasmišku laiko leidimu?

– Na, kad ir kas vakarą sėdėti bare ir gerti. Tai neįdomu.

– Nevartoji alkoholinių gėrimų?

– Vartoju kartais, bet moku atsipalaiduoti ir negerdamas. Dėl manęs alkoholis gali išvis išnykti nuo žemės paviršiaus.

– Kaip atsipalaiduoji po įtemptos darbo dienos?

– Plaukioju baseine.

Laima Karaliūtė
Sauliaus Venckaus nuotr.
„Laisvalaikio“ informacija