Maisto papildai neatstos nei maisto, nei vaistų

Medikai ir vaistininkai vieningai sutaria, kad įvairūs vaistų pavidalo maisto papildai – vitaminai ir mineralinės medžiagos – negali atstoti nei sveikai paruošto maisto, nei reikiamo vaisto, todėl jais nedera piktnaudžiauti ir reikia apdairiai rinktis. Nors kai kurių nauda organizmui neabejotina ir kartais juos tiesiog būtina vartoti, pasaulyje žinoma ir tokių atvejų, kai maisto papildai daugiau pakenkė nei padėjo.

Jungtinėse Valstijoje maisto papildų (MP) populiarumas kaip ant mielių ėmė augti 1994 m., kai šalyje įsigaliojo įstatymas, kuriuo MP buvo priskirti maisto produktams, t. y. automatiškai pripažinti saugiais vartoti bei imti pardavinėti nekontroliuojant federalinei Maisto ir vaistų administracijai (FDA). 1994 m. JAV rinkoje buvo pardavinėjama maždaug 4 000 pavadinimų MP, o po aštuonerių metų jų skaičius pasiekė apie 30 000 ir kasmet didėja dar 1 000 naujų preparatų. Teigiama, kad metinė MP apyvarta JAV siekia 15,7 mlrd. USD. Tačiau kartu su išaugusiais pardavimais padaugėjo ir nepageidaujamo šalutinio MP poveikio atvejų – kai kuriais jų buvo iškilęs pavojus žmonių gyvybei.

Vieni iš tokių preparatų – MP su Ramiojo vandenyno salose augančia juodojo pipiro giminaite kava (Piper methysticum), iš kurios čiabuviai verda arbatą. Vakaruose MP su kava reklamuojami kaip mažinantys stresą, padedantys įveikti nemigą, menopauzės negalavimus ir pan., bet amerikiečių mokslininkai nustatė, jog vartojant šių preparatų, padidėja rizika susirgti hepatitu, ciroze ir kitomis kepenų ligomis.

Kaip liekninamoji priemonė JAV reklamuotas preparatas „LipoKinetix“ taip pat pasirodė kenkiąs kepenims. 2001 m. keliems žmonėms susirgus ūminiu hepatitu, vartotojams nurodyta tuojau pat liautis jį gerti. Tų pačių metų balandį amerikiečiai buvo įspėti nebevartoti ir 18 pavadinimų augalinių preparatų su aristocholine rūgštimi, kuri, kaip paaiškėjo, negrįžtamai sutrikdo inkstų funkciją. Neigiamo MP su šia rūgštimi poveikio atvejų dar 2000 m. buvo užfiksuota Jungtinėje Karalystėje, Belgijoje ir Prancūzijoje.

Kontroliuos mitybos centras
Lietuvos valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) paskelbė nuo šių metų balandžio 1 d. ketinanti nutraukti MP, neatitinkančių medicininės paskirties produktams keliamų reikalavimų, registraciją, ir perleisti jų apskaitos tvarkymą Respublikiniam mitybos centrui. Iš viso tokių produktų, kurie dėl savo sudėties laikomi MP, VVKT registre yra apie 350.

Viena, toks sprendimas suvienodins medicininės paskirties produktais ir maisto papildais prekiaujančių bendrovių konkurencijos sąlygas, nes VVKT registre esantys, bet jame neturintys būti MP yra apmokestinami 5 % lengvatiniu PVM tarifu, o panašūs produktai, neįtraukti į registrą, – 18 % tarifu. Kita vertus, galima tikėtis, kad MP apskaitai patekus į mitybos specialistų rankas, bus pasirūpinta atitinkamu visuomenės švietimu ir pradėta teikti daugiau objektyvios, o ne atvirai komercinės ir vienašališkos informacijos apie šių preparatų paskirtį bei poveikį.

Tabletė neprilygsta vaisiui
„Pastaruoju metu smarkiai spekuliuojama MP galia: juos esą privalu gerti norint gerai jaustis, nes mus supa stresas, nešvari aplinka, maitinamės skubėdami ir netaisyklingai. Tačiau mano, kaip dietologės, noras ir darbo tikslas – paaiškinti žmogui, kaip susidaryti kuo įvairesnį racioną ir su maistu gauti viską, ko reikia organizmui, nes tabletė ar kapsulė niekada nepakeis gerai paruošto valgio“, – sako dietologė Edita Gavelienė. Pasak pašnekovės, MP yra skirti maistui papildyti, turint omenyje, kad žmogaus organizmui gali trūkti kokių nors medžiagų. Tad maitintis vien sumuštiniais ir, užgėrus juos sauja vitaminų bei mineralų, manyti, jog sveikata tinkamai pasirūpinta, būtų klaidinga. „Vitaminai, kuriuos gauname iš tabletės, ir vitaminai, kuriuos gauname iš vaisiaus ar daržovės, skiriasi – pirmuosiuose nėra natūralių bioaktyviųjų elementų. Taigi, kad ir kaip gamintojai spekuliuotų terminu „natūralus vitaminas“, tabletės veiklioji medžiaga niekada neprilygs tai, kuri yra tikrame obuolyje ar apelsine. Moksliškai jau įrodyta, kad bioaktyviosios medžiagos tikrai būtinos žmogaus organizmui, bet jų dar nėra nė vieno vaistinio preparato sudėtyje“, – teigia dietologė.

Sunku tinkamai maitintis
Tačiau, anot p. Gavelienės, MP nepamainomi sveikstant po ligos arba įsisirgus, po ilgo gydymo antibiotikais, moterims – laukiantis ir maitinant kūdikį, nes šiems žmonėms su maistu neįmanoma gauti visų reikalingų maisto medžiagų. Be to, mums lemta gyventi tokioje geografinėje zonoje, kur dėl metų laikų kaitos negalime kiaurus metus valgyti šviežių vaisių ir daržovių. Tiek atvežtiniai, tiek Lietuvoje išauginti vaisiai ir daržovės vis tiek yra specialiai apdorojami ir sandėliuojami, todėl vartotoją pasiekia jau praradę dalį vertingųjų maisto medžiagų.

„Galima pasakoti nepasakojus, kad kasdien suvalgius po 300 g vaisių ir 400 g daržovių, porciją košės bei truputėlį mėsos, organizmas gaus visko, ko reikia – Lietuvoje žiemą ir pavasarį tai neįmanoma, – sako pašnekovė. – Vasarą ir rudenį šiuos organizmo poreikius galima patenkinti 98 %, bet likusiu metų laiku pas mus esančiuose vaisiuose, daržovėse ir netgi kruopose dėl sandėliavimo būtinųjų maistingųjų komponentų kiekis sumažėja, todėl jų atsargas žmogaus organizme pravartu papildyti MP“.

Kita Lietuvos gyventojų mitybos bėda – rečiau nei du kartus per savaitę valgoma žuvies. „Daug jų valgyti irgi negerai, nes tam tikrose jūrose sugaunamose žuvyse gali būti kenksmingų medžiagų, todėl kiaurus metus rekomenduojama vartoti žuvų taukus“, – pataria p. Gavelienė ir atkreipia dėmesį, jog yra neginčijamai įrodyta, kad žuvų taukuose esanti omega-3 riebalų rūgštis padeda pristabdyti širdies ir kraujagyslių ligų progresavimą. Vieną ar kitą MP dėl teigiamo poveikio sveikatai nuolat reikia vartoti ir sergant cukralige, virškinimo sistemos ar kitomis lėtinėmis ligomis.

Nepaisant to, MP niekada neatstos vaistų. Tai, kad nemaža dalis vartojančiųjų MP iš tiesų sako pasijutę geriau, galima aiškinti dvejopai: galbūt iki geros savijautos išties tetrūko trupučio papildomų maisto medžiagų, o gal geriau padėjo pasijusti tikėjimas MP galia.

Egzotikos pavojai
Nusprendusiems įsigyti MP be gydytojo žinios, dietologė pirmiausia patartų rinktis tokius preparatus, kurių etiketėje nurodytos veikliųjų medžiagų dozės neviršija 100 % rekomenduojamos paros normos (RPN). „Tuomet sau nepakenksite, nes dalį medžiagų vis tiek kasdien gaunate su maistu, ir toks preparatas tikrąja to žodžio prasme papildys jūsų racioną“, – sako p. Gavelienė.

Ypač atsargiai p. Gavelienė siūlo rinktis kompleksinius MP, kurių sudėtinės medžiagos mūsų ausiai skamba keistokai arba jų nauda sveikatai kelia abejonių. Pavyzdžiui, žinotina, kad MP esantis kofeinas gali sukelti šalutinių reiškinių, kaip ir įvairių pasaulio tautų – kinų, tibetiečių – liaudies medicinoje vartojamos žolės. „Nuo tokių aktyviųjų žolinių preparatų gana dažnos alerginės reakcijos, todėl visada reikia būti atsargiems, nes tikrai neaišku, kaip organizmas sureaguos į augalą, augantį toli toli nuo mūsų kraštų“, – teigia pašnekovė.


Skaidrė Vainikauskaitė
„Verslo žinios“, 2006 01 27
interneto archyvo nuotraukos
Skaityti kitus „Verslo žinių“ straipsnius>>