Prancūziškos bulvytės ir bulvių traškučiai

Vadinamosios bulvytės „fri“ yra dažnas meniu „papuošalas“ maitinimo įstaigose. Be to, dažnai kavinėse, net jei visame meniu varijuoja įvairiai apdorotos bulvės, tai vaikų valgiaraštyje būtinai rasite bulvytes „fri“. Populiariosiose bulvytėse gausu sočiųjų riebalų dėl to, kad jos verdamos karštame aliejuje – apdorotuose, vadinamuosiuose trans-riebaluose, kurie yra vienas pavojingiausių dalykų mūsų mityboje. Pastarieji riebalai padidina širdies ligų riziką, spartina senėjimą. Verdant bulvytes susidaro ir itin kancerogeniškas akrilamidas, kuris tiek bulvių traškučiuose, tiek bulvytėse gerokai viršija leistinas normas. Tiesa, sudėčių lentelėse nerasite informacijos apie šį „priedą“. Verta įsidėmėti, kad vaikystėje dažnai mėgaujantis tokiais produktais, vėliau išauga vėžinių susirgimų rizika.

Bulvių traškučiai – populiarus vakarėlių atributas. O kartu ir sveikatos priešas. Viename 225 gramų pakelyje gali slypėti iki 1200 kalorijų (daugiau nei pusė to, kiek žmogui reikia per dieną) ir iki 85 gramų riebalų (tai 130 procentų rekomenduojamo riebalų kiekio dienai). Blogiausia, kad traškučiuose „glaudžiasi“ ir 25 gramai sočiųjų riebalų (net 5 g daugiau nei saugi dienos norma).

Nudažytas, pakvėpintas ir pasaldintas vanduo – štai kaip galima apibūdinti didžiąją dalį limonadų. Blogiausia tai, kad dažai ir kvapiosios medžiagos gali būti pavojingos sveikatai. Kai kurios iš šių sudėtinių dalių gali pasižymėti kancerogeniniu poveikiu, sąlygoti dėmesio koncentravimo sutrikimus. Blogai, jei limonadas pasaldintas cukrumi. Dažnai geriant patinkantį gėrimą galima suvartoti kur kas didesnį cukraus kiekį, nei jo reikia per dieną (skardinėje gali būti iki 10 šaukštelių cukraus). Limonadai be cukraus taip pat blogai, mat jie būna saldinami sintetiniais saldikliais. Dauguma saldiklių, pavyzdžiui, aspartamas, laikomi pavojingais sveikatai kaip kancerogeninės medžiagos. Gaiviuosiuose gėrimuose dažnai būna 30 ar daugiau miligramų kofeino, kurio dideli kiekiai nerekomenduotini vaikams.

Intensyvus limonadų vartojimas malšinti troškuliui sietinas su diabetu, antsvoriu, kaulų ir dantų problemomis.

Vaisiai ir daržovės

Mūsų nuomone, tai sveikiausi produktai. Tačiau kai kurie žmonės net turi prisiversti juos valgyti. Vis tik ne visi vaisiai ir daržovės yra sveiki. Gerai, jei vietiniai, sezoniniai, jei užauginti ekologiškai. Kai kuriais kitais atvejais galima pakenkti savo sveikatai. Pesticidai, naudojami įprastiniuose ūkiuose, kupini toksinių medžiagų, kurios, likusios vaisiuose ar daržovėse, gali užteršti organizmą ir paveikti nervų, reprodukcinę sistemas, imunitetą, prisidėti prie vėžinių susirgimų formavimosi. Kur daugiausiai kaupiasi toksinės medžiagos? Obuoliuose, salieruose, braškėse, persikuose, špinatuose, nektarinuose, vynuogėse, saldžiuosiuose pipiruose, bulvėse, mėlynėse, salotose, lapiniuose kopūstuose.

Atrodo, nekaltas produktas, įvairių troškinių draugas. Tačiau perspėjama, jog konservuotose pomidoruose galima aptikti ne tik šias daržoves bei jų sultis, bet ir bisfenolį A, kuris siejamas su reprodukcinės sistemos, širdies ligomis, diabetu ir nutukimu. Rūgštus skardinės turinys reaguoja su jos sienelėmis ir sąlygoja bisfenolio A patekimą į maistą.

Ne visi jie reiškia sveiką dienos pradžią, nors daugelio pakuočių viršeliai tuo spekuliuoja. Kai kuriuose dribsniuose gausu cukraus ir sodos, o apdoroti grūdai taip pat nėra geriausias pasirinkimas. Tokiems pusryčių dribsniams gali trūkti pagrindinių maistinių medžiagų – proteinų, skaidulų. Juose taip pat gali būti pridedama įvairių sintetinių priedų – dažiklių, konservantų, emulsiklių, saldiklių.

Geriau rinktis kuo mažiau apdorotus dribsnius. Geriau ne įvairių spalvų ir skonių, o natūralius, nesaldintus, su vaisiais ir riešutais. Skaityti toliau >>