„Gyvas“ maistas

Didžiausius vitaminų, mineralų ir kitų naudingųjų medžiagų kiekius išsaugo termiškai neapdoroti augaliniai produktai (vaisiai, daržovės, grūdai ir kt.). Nebūtina pereiti prie žaliavalgystės, norint išbandyti „gyvo maisto“ teikiamus privalumus. Nevirtas, nekeptas ir kitaip aukštoje temperatūroje neapdorotas maistas išsaugo daugelį vertingų maisto medžiagų ir enzimų. Kitaip nei kepant maistą, prie žemų temperatūrų dar ir nesusiformuoja kenksmingos medžiagos. Nenaudojant termiško apdorojimo galima paruošti praktiškai bet kurį maisto produktą. Grūdų maistingąsias savybes perduoda daigai, mėsą ir žuvį taip pat galima paruošti sūdant ar džiovinant, o dauguma daržovių išvis nereikalauja virimo ar kepimo. Tiesa, norėdami iš termiškai   neapdorotų produktų gauti vitaminus, mineralus ir kitas maistingąsias medžiagas turite būti tikri, jog jų ten yra. T.y. termiškai neapdorotose maisto produktuose lieka ne tik vertingosios medžiagos bet ir nepageidaujami elementai, tokie, kaip nitratai, pesticidai ir kt. Tad prieš pasirenkant gamybos būdą visų pirma reikėtų išsiaiškinti žaliavų kokybę.

Termiškas apdorojimas

Veikiant maistą temperatūra lengviau pasisavinami baltymai ir angliavandeniai. Tačiau dėl aukštos temperatūros poveikio dauguma organizmui reikalingų maisto medžiagų visiškai arba iš dalies suyra. Gaminant augalinės kilmės maistą, verdant dideliame vandens kiekyje, aukštoje temperatūroje, suardomi vitaminai. Žinant procesus vykstančius skirtingų gamybos būdu metu, galima pasirinkti prieinamiausią ir patogiausią iš jų.

Virimas

Vandeniui pasiekus 75 laipsnius žūsta dauguma mikroorganizmų. Virimas vienas geresnių pasirinkimų nesant tikram naudojamų produktų „švarumu“. Verdant vandenyje daržoves, mėsą ar žuvį sultinį reikėtų nupilti pavirus produktus apie 10 minučių. Pačius produktus nuplauti po vandeniu, o puodą praskalauti. Kad išlaikyti kuo daugiau vitaminų patariama daržoves virti nedideliame kiekyje vandens. Daugelis dietologų rekomenduoja virimą vandenyje pakeisti virimu garuose, kuris laikomas vienu iš sveikiausių ir dietiškiausių maisto ruošimo būdų. Taip yra todėl, kad nenaudojant vandens virimui produktuose išlieka daugiau vitaminų ir maistingų medžiagų, nežymiai pasikeičia skoninės savybės, todėl reikia ir mažiau druskos.

Kepimas

Neveltui žmonėms su jautriu skrandžiu ar virškinimo sutrikimais patariama vengti kepto maisto. Pagrindinė problema gaminant šiuo būdu – riebalai. Kepant sunaudojama nemažai riebalų, kurie ne tik padeda apskrusti maistui bet ir įsigeria į jį. Todėl aliejui būtina skirti ypatingą dėmesį. Pakartotinai naudojamas aliejus kenksmingas sveikatai, todėl reikėtų įprasti išvalyti keptuvę po kiekvieno gaminimo. Esant galimybei geriausia rinktis keptuvę, kuriai nebūtini riebalai. Norėdami iškepti sveikesnę mėsą ar žuvį ant žarijų pasistenkite išvengti riebalų nutekėjimo. Iš kepamo maisto išsiskyrę ir ant žarijų patekę riebalai išskiria kenksmingus kancerogenus.

Sveika mityba – ilgalaikių įpročių rezultatas. Nėra vieno recepto, kaip maitintis „teisingai“ ar sveikai, todėl svarbiausia turėti kuo daugiau galimybių rinktis gyventi sveikiau, o galimybės neatsiejamos nuo kasdieninio domėjimosi.

Būkite sveiki!