Koks maisto, jo gamybos vaidmuo gerinant tarpusavio santykius?

Antanas Kairys: tyrimai rodo, kad partneriai, kurie praleidžia daugiau laiko kartu, atlieka bendras veiklas, yra labiau patenkinti savo santykiais. Pasižiūrėkime į gyvūnų pasaulį – ne viena gyvūnų rūšis, tuoktuvių laikotarpiu maitina vienas kitą. Tai būdas sutvirtinti poros ryšį.

Vita Mikuličiūtė: maisto ruošimas su vaikais – labai svarbus. Taip vaikai gali bendrauti su tėvais, mokytis tam tikrų veiklų. Vaikams labai svarbu pasijausti kompetentingais. Pavyzdžiui,   met ų vaikui labai svarbu atlikti kasdienines veiklas ir matyti realius, tėvų pripažintus, savo veiklos rezultatus. Tokiu būdu ugdomas vaikų kompetencijos jausmas,   aukšta savivertė.

Maistas – priemonė skatinti ar išvengti bendravimo?

A. K.: maistas yra svarbi socialinių ritualų dalis. Paprasčiausias pavyzdys – pasimatymas. Per pasimatymą priimta eiti vakarieniauti. Pageidautina, į prabangesnę ir stilingesnę įstaigą, o ne į greito maisto užkandinę. Tokiu atveju, mes galime parodyti ir inteligenciją, ir gerą skonį, ir atrasti papildomų temų nejaukioms pauzėms užpildyti (visada galima pakalbėti apie valgomą maistą). Santykiams įsibėgėjus, dažnas ritualas – maisto ruošimas namuose ir partnerio pasikvietimas. Tai vėlgi bendravimo dalis.

V. M.: Iš kitos pusės, didžiuliai stalai nukrauti balta mišraine, silke ir šakočiais, dažniausia būna skirti ne svečiui pamaitinti, o išvengti artimesnio ryšio. Čia panašiai kaip ir valgymo dėl streso atveju – mes tarsi bandome užpildyti tuštumą. Taip galima išvengti gilesnių temų, intymesnių pasvarstymų. Dar vienas aspektas – nenorint bendrauti galima užsidaryti virtuvėje, „ruošti maistą“ ir prisiimti aukos vaidmenį („aš kiekvieną vakarą turiu ruošti maistą“).

Kaip pakeisti maisto gamybą/pateikimą, kad prie stalo atsirastų daugiau bendravimo?

V.M. reiktų labiau rūpintis ne tiek maisto kiekybe, kiek kokybe. Bendravimą prie stalo stimuliuoti padėtų kūrybiškas maisto pateikimas mažesnėmis porcijomis. Svarbu ir tai, kokioje aplinkoje valgome, ne tik ką valgome. Padengtas stalas, pamerktos gėlės, uždegtos žvakės atpalaiduos, sukurs jaukią atmosferą ir padės bendrauti.

A. K. Yra maisto rūšys, kurios „skirtos bendravimui“ – pavyzdžiui, vynas arba kava. Juk susitinkame „išgerti vyno taurės“, o iš tikro – pasikalbėti. Jei norima paskatinti bendravimą gaminant, pateikiant ir valgant maistą reikėtų pamiršti skubą. Skubėdami prisikemšame skrandį (ar pagaminame bet ką), o ne pabendraujame. Valgymas gali būti paverstas socialiniu ritualu, o kaip jau minėjau – ritualai labai svarbu. Dalyvaudami juose, mes sutvirtiname tarpusavio santykius, dar kartą įsitikiname, kad esame šeima ar draugai. Tad paversti vakarienę nors ir nedideliu ritualu naudinga. Taip daro ne viena tauta, kurias asocijuojame su svetingumu, draugiškumu.

Ar maisto gamyba gali tapti relaksacijos forma?

A. K.: maisto gaminimas gali būti efektyvus būdas pailsėti po sunkios darbo (ypač, jei kalbame apie protinį) dienos. Tai tiesiog veiklos pakeitimas, kaip ir bet kuris kitas užsiėmimas, skirtingas nuo darbe atliekamo.

V.M.: maisto gaminimas gali būti toks pat pomėgis, kaip ir daugelis kitų – bonzų auginimas, mezgimas ar ėjimas į soliariumą.

„Maistu kartais užpildome egzistencinę tuštumą“

V.M.: Reikėtų skirti tris valgymo rūšis – ar mes valgome iš alkio, ar norėdami patirti malonumą, ar dėl nerimo. Pripažinkime, kad pirmos dvi rūšys būtinos ir niekuo nepavojingos, problematiškesnis tik valgymas dėl nerimo. Valgymas gali būti sąlyginai efektyvus būdas mažinti stresą ir nerimą, bet kaip ir visais gynybos mechanizmais, juo gali būti piktnaudžiaujama. Reiktų atskirti, ar mes tik kartais suvalgome ką apimti streso, ar tik susidūrę su sunkesne situacija iš karto griebiamės maisto.

A. K.: Bet ne visada valgymas, kai apima stresas, gali būti problema. Maistas turi ir tiesioginį poveikį – pavyzdžiui, šokoladas kelia gliukozės kiekį kraujyje, veikia hormonų pusiausvyrą.

V. M.: Taip, pritariu, kol tai netampa piktnaudžiavimu. Bet, jei remtumėmės amerikiečio psichoterapeuto Y. Yalom idėja, mes maistu kartais užpildome egzistencinę tuštumą ir dėl to kyla tokios problemos, kaip persivalgymas, nutukimas.

Dar vienas aspektas – nenorint bendrauti galima užsidaryti virtuvėje, „ruošti maistą“ ir prisiimti aukos vaidmenį („aš kiekvieną vakarą turiu ruošti maistą“).

MENIU.LT informacija
Ieva Malaiškaitė
Nuotraukos: Vitos Mikuličiūtės, Antano Kairio asmeninis archyvas

2011 02 25