Ozonas_virselis_Maistas_250pix

Naujienos

Lietuvos regionų kulinarinis paveldas (IV dalis)
Žemaičiai vieninteliai Europoje tebemoka gaminti seniausius patiekalus.

Žemaičiai vieninteliai Europoje tebemoka gaminti seniausius patiekalaus

Žemaičiai turi ypatingą išskirtinį maisto produktą, kokio nerasime  pasaulyje. Tai – užtrinas, kuris gaminamas iš kiaulės taukinės su plėvele nuo žarnų. Taukinė išskleidžiama, sočiai pagardinama česnaku, druska, grūstais juodais ir kvapiais pipirais, susukama, standžiai suvyniojama į sviestinį popierių ir šiltai laikoma 5-6 mėnesius. Užtrinas pageltonuoja ir įgauna specifinį kvapą. Taip paruoštą užtriną vėsioje, gerai vėdinamoje patalpoje galima išlaikyti visus metus, o šaldytuve net porą metų.

Žemaitiškų barščių, bulvienių, daržovienių, kopūstienių (ypač raugintų kopūstų), rūgštelynių, žirnienių, košių, šiupinių skonis ir aromatas ryškai skyrėsi nuo aukštaičių, kuršių, dzūkų, sūduvių panašių valgių, nes žemaičiai šiuos valgius užkuldavo savo nepakartojamo skonio ir aromato užtrinu.

Žemaičiai iškart turėtų dėti ant stalo kastinį su ragaišiu arba virtomis bulvėmis, - šitokio originaliai šviežiai gaivaus skonio grietinės plakinio nemoka gaminti jokia tauta pasaulyje, net ir lietuviai.

Nemažiau pasaulio gurmanai stebėsis, gardžiuodamiesi išvirtomis su lupena bulvėmis, pasidažydami į kanapių spirgutį (lietuviškos kanapės, kurias tūkstantmečiais ir audiniams, ir maistui naudojo ir vartojo lietuviai, narkotinio poveikio, kaip rytietiškos kanapės, neturi) ar sėmenų spirgynę.

Gaila, kad mūsų dienomis retas bemoka pagaminti smetoną ir smetonos sviestą: tai visai kitokio skonio, kvapo ir konsistencijos gaminys, nei grietinė ir grietinės sviestas (skiriasi ir gamybos technologija, kurios nūnai nežino pienininkystės technologai).

Gurmanus žemaičiai nustebins, patiekę žymųjį rūkytą avienos kumpelį, žemaitišką „palendvicą“ (žemaitiškai rūkyta nugarinė), žemaitiškai kraujyje nokintą kadagiais gardintą rūkytą jaučio liežuvį ir namine su bulvėmis duona, kepta ant ajerų bei naminiu sviestu, pagardintu diemedžiu ir laikomu sūryme.

Visi mėgausis vaišinami aluje virtais vėžiais, keptu šapalu su rūgštoku vašoklių padažu, aluje virtu karpiu (kažkodėl yra įsigalėjusi nuomonė, kad alų gamina tik biržiečiai, nors savo senomis naminio alaus tradicijomis garsėjo ir žiemgaliai, ir Šiaurės žemaičiai (kėkliai), žemaitiškai su džiovintais obuoliais troškinta jautiena, aluje su slyvomis troškinta veršiena, kepta medumi įtrinta antimi, įdarytą lazdyno riešutais, grietinėje troškinta višta su bruknėmis, kiaušinių trynių boba su agrastų uogiene, nuo senų senovės garsiais žemaitiškais plokštainiais, gausiai apkrautais uogomis ir žemaitiška vyšnių gira.

Sezono metu galima pasiūlyti reliktinių žagarvyšnių arba garsiųjų Platelių juodųjų trešnių, kurių Rusijos imperijos okupacijos laikmečiu vietiniai gyventojai neturėdavo teisės net ragauti, nes visas derlius būdavo pristatomas Rusijos caro dvarui. Ir būtinai gerai atšaldytos ruginukės, tos nuo Plungės krašto…

Nuotraukose:
1. Keptas ėriuko kumpelis;
2. Kanapių spirgutis su virtomis bulvėmis;
3. Kepta medumi įtrinta antimi, įdarytą lazdyno riešutais.

A.Vincentas Sakas
Tel. +37046 35 02 92. Mob. tel. +370617 24 338
El.paštas: vincentas.sakas@takas.lt
info@culinaryheritage.eu
My Skype account: vincentas.sakas

Tai yra asmeninė autoriaus nuomonė, už straipsnio turinį ir kalbą Meniu.lt portalas neatsako.

Daugiau šio autoriaus straipsnių>>

Grįžti atgal

Parašykite komentarą:

Vardas*: El. paštas:
Komentaras*:
Taisyklės ir atsakomybė

Daugiau straipsnių šia tema:

Dešrelės: Iš ko jos gaminamos? Kokie kenksmingi priedai jų gamyboje naudojami? Kaip jie veikia mūsų sveikatą? Skaityti daugiau
Kalbant vien tik teisybę, tai beveik visos Lietuvos mėsos įmonės dešras gamina ne iš geriausios rūšies mėsos, o iš atliekų, dedant į jas cheminius žmogaus, ypač vaikų organizmui pavojingus priedus: skoniklius ir skonio sutvirtintojus, spalviklius, kvapiklius,... Skaityti daugiau
Kuršiai kopininkai, gyvenę Kuršių Nerijoje žuvienę virdavo savotiškai, kitoniškai nei aplinkinės sarmatų (aisčių, baltų gentys), nes žuvienė jiems buvo apeiginis sakralinis valgis ir turėjo griežtas gamybos taisykles, buvo tikima, kad jų nesilaikant... Skaityti daugiau
Apie kai kurias tradicijas susijusias su Šv. Kalėdomis ir Kūčiomis net nebesusimąstome. Visi žinome, jog ant Kūčių stalo turi būti 12 patiekalų, visos močiutės kepa kalėdines bandas, o Kūčių stalo neįsivaizduojame be silkės, kūčiukų...O ar tikrai žinome... Skaityti daugiau
...Tačiau labiausiai paklausi buvo garsioji Klaipėdos kava, kuri nuo XVII amžiaus iš pradėjo savo pergalingą žygį po Europą. Jos gamybos receptas buvo toks paprastas, kad daugelis Europos šalių kavinių laikui bėgant pamiršo šios kavos kilmę, atsiradimo... Skaityti daugiau
Klaipėdos žvejų ir medžiotojų namuose šeštadienį įvyko pirmoji nepriklausomo mitybos ir kulinarijos eksperto Vincento Sako paskaita apie sveiką mitybą. Šį kartą V. Sakas stebino ne tik „aštriais“ pasisakymais Lietuvos gamintojų atžvilgiu bet ir...tikrai... Skaityti daugiau
Lietuvos baltųjų veislės kiaulė prieš pjaunant turi būti visą mėnesį maitinama tik ąžuolo gilėmis, negalima duoti bulvių ir miltų, nuo kurių kiaulė prisiaugina neskanių taukų ir patižusių lašinių. Lapkričio mėnesį... Skaityti daugiau
Švedų mokslininkai ištyrė, kad bulvių „čipsai“, taip vadinamos „bulvės fri“ ir „hamburgeriai“ turi savyje tokį didelį kiekį kancerogenų, kad šių valgių mėgėjai ir garbintojai yra tiesiog pasmerkti įvairiems onkologiniams arba geriausiu atveju –... Skaityti daugiau
Prieš karą Klaipėda visoje Europoje garsėjo savo restoranais su vasaros ir žiemos sodais, kurių įrengimo pasižiūrėti restoraninio verslo žmonės atvažiuodavo net iš kitų kraštų. Nemažiau visi būdavo sužavėti ir klaipėdietiška virtuve. Skaityti daugiau
"Turiu atsakingai pareikšti, kad ledų mūsų maisto prekių parduotuvėse, kioskeliuose, ledų vežimėliuose iš vis nėra, nes jau 15 metų Lietuvoje randu tik surogatinius (erzacinius) chemizuotuos lyg ir ledų gaminius." Teigia kulinarijos ekspertas Vincentas Sakas. Skaityti daugiau
Nuo senų senovės, kai tik mūsų protėviai išmoko gaminti miltus, mityboje buvo išmokta gaminti ir kukulius, kuriuos virdavo vandenyje, dėdavo į sriubas arba troškinius. Dar vėliau kukulius lietuviai pradėjo garinti, netgi virtus arba garintus kepti arba skrudinti... Skaityti daugiau
Artėja viena gražiausių metų šventė - Kalėdos. Kartu su artimaisiais susėsime prie vaišių stalo pabūti vienas su kitu, pasidalinti džiaugsmais ir rūpesčiais. Tačiau kokios šventės be kalėdinių kepinių? Šiame straipsnyje A.Vincentas Sakas dalinasi kitokių... Skaityti daugiau
Kiekvienais metais, artėjant šventoms Kalėdoms, ieškau ko nors naujesnio, gardesnio sau, šeimai ir svečiams. Jau pabodo švediškai vokiškas karštas vynas, tradiciniai kaimiški lietuvių valgiai, todėl šiais metais nusprendžiau pavartyti senovines lietuviškas... Skaityti daugiau
Toliau tęsiame straipsnių rubriką - valgių tradicijos Kūčioms ir Kalėdoms. Savo patirtimi ir žiniomis su mumis pasidalins nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas A.Vincentas Sakas. Įvertinkite, pasigaminkite ir skanaukite... Skaityti daugiau
Nuo lapkričio 30-osios prasideda Adventas - laikas, kai laukiama Kristaus gimimo ir saulės sugrįžtuvių. Šiuo metu susilaikoma nuo sočių patiekalų - pasninkaujama... Skaityti daugiau