Ozonas_virselis_Maistas_250pix

Naujienos

Lietuvos regionų kulinarinis paveldas (II dalis)
Dzūkai - pasaulinio lygio miško gėrybių kulinarijos čempionai

Dzūkai - pasaulinio lygio miško gėrybių kulinarijos čempionai

Dzūkai visus privers aikčioti, vaišindami grybiene, grybų sūriu, marinuotais baravykėliais, raugintais kelmučiais su grietine ir svogūnėliu, sūdytais grūzdais, svieste keptomis rudmėsėmis, grietinėje troškintomis voveraitėmis, grietine apkeptais gudukais ir visaip kitaip keptais, virtais, troškintais, taip, kaip jie nuo amžių amžinųjų moka, cikriniais, bobausiais ir briedžiukais (velnioniškai skanūs ir brangūs grybai), raudonikiais, šilbaravykiais, ūmėdėmis, gudukais ir t.t. ir pan. - čia jie nepralenkiami, nes grybų patiekalų gamyboje jie yra pasaulio čempionai. Svečius pavaišinkite fantastiško skonio dzūkiška vytinta dešra, kuri vienintelė Europoje gaminama pagal kelis tūkstančius metų skaičiuojama receptūrą, prieskoniuota vytinta stirnienos išpjova, rūkyta šernienos dešra, tetervino slėgtainiu. 

Šiandien kvailai eskaluojamas pasakymas, kad „jei ne miškas ir ne uogos, - dzūkų mergos būtų nuogos“, tad vos ne pusę Lietuvos sulekia Dzūkijon ir draskyte išdrasko miško paklotę (daug kur jau ir visiškai išnaikinta), ieškodami grybų ir uogų.

Mano supratimu reikėtų prisiminti senovinį pasakymą apie Dzūkiją – „biednas kraštas, tačiau labai turtingas“, kuris ypač gerai apibūdina dzūkų mokėjimą suprasti juos supančias girias, mokėti iš jų gauti daug naudos, mokėti naudoti maisto ruošimui visas girios duodamas gėrybes, ko tikrai nemoka kitos Lietuvos gentys.

Turbūt niekas kitas Lietuvoje nemoka išsikepti tiek daug duonos gaminių, kaip dzūkai, - tai ne tik visiems žinomi kepiniai, bet ir grikių duona, morkų duona, žirnių duona, duona su elniena, duona su kerpenomis, rūgštynėmis. Ypač daug bandų, ragaišių, papločių, pyragų, pyragėlių, tešlainių kepdavosi iš bruknių, erškėtuogių, gervuogių, ievų, mėlynių, putinų, raugerškių, spanguolių, šermukšnių, vaivorų (šios miško gėrybės buvo ne kepinių įdaras, bet pagrindinis ingredientas, o miltai, daugiausia grikiniai, – mažesnioji rišamoji dalis), iš šių uogų darydavosi įvairiausių uogienių, pastelių ir sūrių.

Gurmanus sužavėsite raugintų, sūdytų, ketpų, virtų grybų užkandžiais, džiovintų baravykų sriuba, dzūkiška žuviene, šutinta raugintų kopūstų sriuba su rūkytais šonkauliukais ir džiovintais baravykais, patiektą juodos duonos kevale (paprotys sriubą patiekti duonos kevale yra atsiradęs neturtingoje javais Dzūkijoje ir aprašytas XVIII amžiuje. Šiandien šį paprotį pasisavino kai kurios maitinimo įmonės, į duonos kevalą pildami kitokią sriubą, net žuvienę, - reikia būti visiškais kulinarijos auželiais, kad nesuprasti kuo skiriasi žuvienė nuo šutintos raugintų kopūstų kopūstienės, kas prie ko tinka ir kas su kuo nedera, - ruginė duona šutintai raugintų kopūstų sriubai suteikia įdomesnių skoninių ir aromatinių spalvų, o tuo tarpu švelnią žuvienę užgožia, permuša jos skonį ir aromatą), grietinėje slopintu mekšru, virtiniais su miško grybais, balandėliais su kepintų grybų įdaru, svieste skrudintais baravykais, grietinėje troškintais baravykais, aliejuje gruzdintais raudonikiais, briedžio liežuviu su riešutų padažu, stirnos balnu su laukinių serbentų padažu, troškintu kiškiu su grietinėje troškintais burokėliais, elnio kepenimis, troškintomis su gervuogėmis, kadaginėje naminukėje marinuota ir lašinukuose kepta putpele su bobausių padažu, arkliauogių gira, spanguolių kisieliumi arba čiobrelių arbata su viržių medumi. Išdidžiai svečių stalan galima nešti kiečiais kimštą keptą antį, prie jos būtinai patiekti gerai atšaldytos naminukės (tos tikrosios dzūkiškos), ot tai būtų dzyvai, -  ir lietuviams, ir užsieniečiams.

Na, o kas paragaus grikinių blynų (pats laikas lietuviams būtų vėl sužinoti kas yra blynai, blyneliai ir sklindžiai, - skirtumas tarp jų yra didžiulis,- kaip tarp automobilio, vežimo ir dviračio, bet tai rasite toliau), iškeptų ant lydyto sviesto, pašutintų pečiuje su grietine ir patiekiamų  su džiovintų baravykų pavilgu, tas ne tik amo neteks, - amžinai taps dzūkiškos virtuvės garbintoju.

Nuotraukose:
1. Kepta laukinė antis su bruknių padažu, raugintu laukiniu obuoliuku ir bandele su raugerškių įdaru;
2. Grietinėje troškinti baravykai.

Nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas
A.Vincentas Sakas
Tel. 8~46 35 02 92
Mob tel. 8~617 24 338
El.paštas: vincentas.sakas@one.lt ;
vincentas.sakas@takas.lt

Tai yra asmeninė autoriaus nuomonė, todėl už straipsnio turinį Meniu.lt portalas neatsako.

Daugiau šio autoriaus straipsnių>>

Grįžti atgal

Parašykite komentarą:

Vardas*: El. paštas:
Komentaras*:
Taisyklės ir atsakomybė

Daugiau straipsnių šia tema:

Dešrelės: Iš ko jos gaminamos? Kokie kenksmingi priedai jų gamyboje naudojami? Kaip jie veikia mūsų sveikatą? Skaityti daugiau
Kalbant vien tik teisybę, tai beveik visos Lietuvos mėsos įmonės dešras gamina ne iš geriausios rūšies mėsos, o iš atliekų, dedant į jas cheminius žmogaus, ypač vaikų organizmui pavojingus priedus: skoniklius ir skonio sutvirtintojus, spalviklius, kvapiklius,... Skaityti daugiau
Kuršiai kopininkai, gyvenę Kuršių Nerijoje žuvienę virdavo savotiškai, kitoniškai nei aplinkinės sarmatų (aisčių, baltų gentys), nes žuvienė jiems buvo apeiginis sakralinis valgis ir turėjo griežtas gamybos taisykles, buvo tikima, kad jų nesilaikant... Skaityti daugiau
Apie kai kurias tradicijas susijusias su Šv. Kalėdomis ir Kūčiomis net nebesusimąstome. Visi žinome, jog ant Kūčių stalo turi būti 12 patiekalų, visos močiutės kepa kalėdines bandas, o Kūčių stalo neįsivaizduojame be silkės, kūčiukų...O ar tikrai žinome... Skaityti daugiau
...Tačiau labiausiai paklausi buvo garsioji Klaipėdos kava, kuri nuo XVII amžiaus iš pradėjo savo pergalingą žygį po Europą. Jos gamybos receptas buvo toks paprastas, kad daugelis Europos šalių kavinių laikui bėgant pamiršo šios kavos kilmę, atsiradimo... Skaityti daugiau
Klaipėdos žvejų ir medžiotojų namuose šeštadienį įvyko pirmoji nepriklausomo mitybos ir kulinarijos eksperto Vincento Sako paskaita apie sveiką mitybą. Šį kartą V. Sakas stebino ne tik „aštriais“ pasisakymais Lietuvos gamintojų atžvilgiu bet ir...tikrai... Skaityti daugiau
Lietuvos baltųjų veislės kiaulė prieš pjaunant turi būti visą mėnesį maitinama tik ąžuolo gilėmis, negalima duoti bulvių ir miltų, nuo kurių kiaulė prisiaugina neskanių taukų ir patižusių lašinių. Lapkričio mėnesį... Skaityti daugiau
Švedų mokslininkai ištyrė, kad bulvių „čipsai“, taip vadinamos „bulvės fri“ ir „hamburgeriai“ turi savyje tokį didelį kiekį kancerogenų, kad šių valgių mėgėjai ir garbintojai yra tiesiog pasmerkti įvairiems onkologiniams arba geriausiu atveju –... Skaityti daugiau
Prieš karą Klaipėda visoje Europoje garsėjo savo restoranais su vasaros ir žiemos sodais, kurių įrengimo pasižiūrėti restoraninio verslo žmonės atvažiuodavo net iš kitų kraštų. Nemažiau visi būdavo sužavėti ir klaipėdietiška virtuve. Skaityti daugiau
"Turiu atsakingai pareikšti, kad ledų mūsų maisto prekių parduotuvėse, kioskeliuose, ledų vežimėliuose iš vis nėra, nes jau 15 metų Lietuvoje randu tik surogatinius (erzacinius) chemizuotuos lyg ir ledų gaminius." Teigia kulinarijos ekspertas Vincentas Sakas. Skaityti daugiau
Nuo senų senovės, kai tik mūsų protėviai išmoko gaminti miltus, mityboje buvo išmokta gaminti ir kukulius, kuriuos virdavo vandenyje, dėdavo į sriubas arba troškinius. Dar vėliau kukulius lietuviai pradėjo garinti, netgi virtus arba garintus kepti arba skrudinti... Skaityti daugiau
Artėja viena gražiausių metų šventė - Kalėdos. Kartu su artimaisiais susėsime prie vaišių stalo pabūti vienas su kitu, pasidalinti džiaugsmais ir rūpesčiais. Tačiau kokios šventės be kalėdinių kepinių? Šiame straipsnyje A.Vincentas Sakas dalinasi kitokių... Skaityti daugiau
Kiekvienais metais, artėjant šventoms Kalėdoms, ieškau ko nors naujesnio, gardesnio sau, šeimai ir svečiams. Jau pabodo švediškai vokiškas karštas vynas, tradiciniai kaimiški lietuvių valgiai, todėl šiais metais nusprendžiau pavartyti senovines lietuviškas... Skaityti daugiau
Toliau tęsiame straipsnių rubriką - valgių tradicijos Kūčioms ir Kalėdoms. Savo patirtimi ir žiniomis su mumis pasidalins nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas A.Vincentas Sakas. Įvertinkite, pasigaminkite ir skanaukite... Skaityti daugiau
Nuo lapkričio 30-osios prasideda Adventas - laikas, kai laukiama Kristaus gimimo ir saulės sugrįžtuvių. Šiuo metu susilaikoma nuo sočių patiekalų - pasninkaujama... Skaityti daugiau