Lietuviški vynai ir jų derinimas su maistu

2016-02-26
Lietuviški vynai ir jų derinimas su maistu

Vieni žinomiausių lietuviškų vynų – „Voruta“ vynai. Nieko keista, juk jų gamyba masinė ir žymiai lenkia mažuosius vyndarius. Aronijų, vyšnių, juodųjų serbentų ir obuolių vynai rinkoje yra jau ilgą laiką. Teko girdėti metinius pranešimus ir matyti metines ataskaitas – jų pardavimai nustebintų ne vieną. Jie ypač populiarūs mažesniuose miestuose ir kaimuose. Žmonėms jie labai patrauklūs dėl savo neaukštos kainos. Restoranai ir šefai juos labiau linkę naudoti gamybai, negu įtraukti į savo vyno kortas.

Vienu pirmųjų vyndarių Lietuvoje laikomas vyndarys Česlovas Ramoška, daug prisidėjęs prie lietuviškų vynų reglamentavimo ir legalios gamybos įteisinimo. Ne kartą aukso apdovanojimą „Vyno Dienose“ gavęs aviečių vynas žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Asortimente rasite ir aronijų, obuolių, raudonųjų serbentų-obuolių, svarainių vynų. Visos šios uogos ir vaisiai auga vyndarių ūkyje Švėkšnoje arba aplink jį. Kaip ir įprasta vyno pasaulyje, vyksta derliaus skynimas ir jį užbaigiančios šventės.

Lietuvos vyndarių asociacijos valdybos narys Raimundas Nagelė vyną gaminti pradėjo nuo mažų dienų. Jo vynai yra gavę tautinio paveldo sertifikatus. R. Nagelės ūkis įsikūręs Rokiškio rajone. Pats vyndarys gamina vynus iš vyšnių, serbentų, obuolių, aviečių, gervuogių, spanguolių, šermukšnių.

Dar vienas vyndarys, kurio vynai pastaruoju metu tapo labai populiarūs – Gintaras Sinas. G. Sino „Obuolių ledo“ vynas buvo apdovanotas sidabro medaliu 2015 metų „Vyno Dienose“ ir buvo pripažintas geriausiu lietuvišku obuolių vynu.
Šis vyndarys gamina ir daugiau vynų: juodųjų serbentų, aviečių, rožinį maišytą vaisių-uogų vyną, raudonų uogų, kurio pagrindą sudaro mėlynės, agrastų vyną.

2015_08_09_18.08.06

Vyno ir maisto derinimas
Populiarėjant lietuviškam vynui, populiarėja ir jo derinimas su maistu. Keletas bendrinių uogų-vaisių vynų ir patiekalų derinimo rekomendacijų

    Uogų ir vaisių vynams, be abejo, šiek tiek sunkiau būti suderintiems su maistu, nes juose dažnai gausu nenatūralaus cukraus. Tačiau derindami atminkite vieną – maistas neturi užgožti vyno.

•     Spanguolių vynas ir kiauliena
•     Vyšnių vynas ir antiena
•     Vyšnių vynas ir laukinė mėsa
•     Granatų vynas ir kreminiai sūrio desertai, medaus musas
•     Mėlynių vynas ir vištiena
•     Mėlynių vynas ir vidutinės brandos sūriai
•     Juodųjų serbentų vynas ir troškinta žvėriena, šernienos kumpiai, dešros
•     Aronijų vynas ir mėsiški griliaus patiekalai
•     Aviečių vynas ir lašiša
•     Aviečių vynas ir kreminiai šokoladiniai desertai
•     Obuolių-raudonųjų serbentų vynas ir jūros gėrybės
•     Sausas obuolių vynas ir baltos žuvies patiekalai
•     Saldus obuolių vynas ir rudeniški kepiniai
•     Saldus obuolių vynas ir mėlynasis pelėsinis sūris
•     Svarainių vynas ir kietieji sūriai
•     Svarainių vynas ir perlinė višta
•     Svarainių vynas ir riešutiniai desertai
•     Abrikosų vynas ir vidutinio aštrumo Azijos virtuvės patiekalai
•     Ananasų vynas ir labai aštrūs azijietiški patiekalai
•     Agavės ir tropinių vaisių vynai ir Meksikos virtuvės patiekalai

Lietuviški vynai vyno kortoje   

Kai kurie aukšto lygio restoranai nepabijo ir į savo vyno kortą įtraukia lietuviško vyno. Pavyzdžiui, „Telegrafas“ su geriausiu Lietuvos someljė Nerimantu Miežiu savo vyno kortoje turi G. Sino „Obuolių ledo“ vyno bei rožinio vaisių-uogų vyno, Česlovo Ramoškos aviečių vyno, Juozo Vilkenio „6 uogų“ vyno ir midaus. Mano minėtasis „Monte Pacis“ taip pat savo lankytojams siūlo paragauti G. Sino vynų. Kulinarijos studija „Čiop Čiop“ prie patiekalų kartais taip pat pasiūlo Č. Ramoškos vynų. „Salvete City“ ir „Salvete“ restoranai savo svečiams taip pat siūlo paragauti lietuviško vyno. „Džiugo“ sūrio krautuvėlės jau seniai puoselėja lietuviškus produktus ir siūlo lietuviškų vynų. Pastarųjų galite įsigyti ir „Vyno Klube“.

Parengė: Urtė Mikelevičiūtė
Daugiau skaitykite: http://www.restoranuverslas.lt

Pasiūlyk restoraną