Jame perkant tuos pačius produktus šiemet tenka iš piniginės ištraukti 8 proc. daugiau pinigų nei pernai. Šiuo metu šis prekybos tinklas yra brangiausias. „Rimi“ parduotuvėse, kuriose pernai kainos buvo didžiausios, maistas per metus pabrango 4 proc.

Mažų kainų lyderiu save vadinančiam prekybos tinklui „Norfa“ ant kulnų lipa „Maxima“. Šio prekybos tinklo parduotuvėse maistas brango mažiausiai – vos 3 proc. Per metus „Norfoje“ kasdienių maisto produktų krepšelis pabrango 5 proc.ir šiuo metu kainuoja tik litu mažiau nei „Maximos“ parduotuvėje.

Tai, kad prekybos tinklas „Maxima“ sumažino maisto kainas atsisakydamas dalies pelno, tik patvirtina, jog prekybos tinklai turi vidinių išteklių nebranginti maisto nepatirdami nuostolių.

Pastebima, kad šiemet padidėjo kasdienių prekių krepšelio kainų skirtumas skirtinguose prekybos tinkluose. Pernai perkant tas pačias prekes brangiausioje ir pigiausioje parduotuvėje skirtumas siekė 5 litus, šiemet jis padidėjo iki 7 litų.

Tai, kad maistas per metus labiausiai pabrango prekybos tinkluose „Iki“ ir „Norfa“, o brangiausiai jis kainuoja parduotuvėse „Iki“ ir „Rimi“, parodė dienraščio atlikta maisto produktų kainų analizė skirtinguose prekybos tinkluose. Remtasi oficialia Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro praėjusios savaitės maisto produktų kainų statistika, viešai skelbiama portale www.produktukainos.lt.

Kratosi brangininkų etiketės

Su šiomis išvadomis pagal specialistų kas savaitę surenkamas produktų kainas sutinka ne visi prekybos tinklai. Pabrėžtina, kad specialistai kas savaitę tikrina tų pačių produktų kainas – tai leidžia jas objektyviai palyginti. Tai nebūtinai būna mažiausios to produkto kainos, todėl prekybos tinklams labiausiai dėl to ir pikta.

„Nesutinkame. Apsipirkti tinkle „Iki“ tikrai nėra brangiausia. Visų pirma, iki galo neaišku, kokių produktų kainos palyginamos ir kiek jų įtraukiama į palyginimą. Tarkime, interneto svetainėje nurodyta, kad 10 vnt. L kategorijos kiaušinių kainavo 3,5 lito, nors L kategorijos „Cento“ kiaušinių mūsų parduotuvėse buvo galima nusipirkti už 3,09 lito. Kiaulienos kumpio be kaulo praėjusios savaitės kaina nurodyta 14,99 lito, nors jo įsigyti buvo galima ir už 14,39 lito. Tokių pavyzdžių yra ir daugiau“, – bandė teisintis prekybos tinklo „Iki“ atstovas spaudai Valdas Lopeta.

Brangiausio prekybos tinklo etiketės jis bando kratytis teigdamas, kad kai kurių kasdienio vartojimo prekių kainos yra netgi mažiausios rinkoje.

Konkurento prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis teigė, kad mažesnes kainas vartotojams pavyksta pasiūlyti dėl geresnių organizacinių dalykų.

-„Mūsų kai kur galbūt geresnė organizacija kiekvienoje grandyje, t. y. nuo produkto gamybos iki jo pateikimo į lentynas“, – sakė jis.

Pasak prekybos tinklo „Rimi“ atstovės spaudai Ramintos Stanaitytės-Česnulienės, perkant prekybos tinklo privačia etikete pažymėtus kasdienio vartojimo produktus galima apsipirkti daugiau nei 10 proc. pigiau. „Iki“ atstovas teigė, kad šio prekybos tinklo etikete pažymėti produktai pigesni net iki 20 proc.

Atpiginti apsimoka

Tačiau pirkėjai dažnai mieliau renkasi savo mėgstamą maistą gražesnėse pakuotėse, o ne prekybos centro etiketėmis pažymėtus produktus. Ne paslaptis, kad prekybos tinklų užsakymai gamintojų yra geidžiami dėl didelio kiekio, tačiau reikalavimas pagaminti kuo pigiau atsiliepia galutinio produkto kokybei. Kai kurie prekybos tinklai savo „firminius“ produktus užsako net ne Lietuvoje, o, pvz., Lenkijoje.

Šios vasaros pradžioje pasiskelbęs kai kuriuos kasdienius maisto produktus atpiginantis prekybos tinklas „Maxima“ tai sakė darantis atsisakydamas dalies pelno. Dienraštis jau rašė, kad ekonominių argumentų brangti atpigintam maistui nebuvo, o krentant mėsos kainai ji savaime turėjo pigti. Nors prekybos tinklas šio maisto atpigimo nuopelnus prisiėmė sau, pastebėta padidėjusi pigesnio maisto paklausa.

„Toks žingsnis įmonei jau kainavo daugiau nei 4 mln. litų. Pirkėjai iš tiesų aktyviau renkasi atpigintas prekes, skirtingose kategorijose šių prekių paklausa ūgtelėjo nuo 5 iki 20 proc.“, – sakė prekybos tinklo „Maxima“ atstovė spaudai Olga Malaškevičienė. Natūralu, kad išaugus paklausai parduodamas atpigintus produktus prekybos tinklas turėjo uždirbti daugiau.

Pastebima, kad šiuo „Maximos“ pavyzdžiu, bet tyliai, pasekė ir kiti prekybos tinklai. Taigi kai vienas rinkos žaidėjas sumažino kainas atsisakydamas dalies pelno, prabilo ir kitų prekybos tinklų „sąžinės balsas“ – ir juose pigo tie patys produktai.

Turėtų pateikti argumentus

Tai, kad maisto kainas diktuoja didieji prekybos tinklai, neabejoja ir Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys. Jo pastebėjimu, dešimties maisto produktų kainos, kurias prieš pusantrų metų akylai pradėjo stebėti konkurencijos sargai, išliko stabilios arba mažėjo.

„Stebimų maisto produktų kainos sustabarėja. Galima daryti išvadą, kad prekybininkai stengiasi neliesti šių produktų, kad visuomenėje nesukeltų pasipiktinimo. Arba bando parodyti, kad pas juos niekas nekinta ir visos produktų kainos išlieka stabilios“, – teigė A.Gapšys. Todėl, jo nuomone, siekiant pažaboti maisto kainų brangimą, parlamentarams reiktų kalbėti ne apie antkainių ribojimą, o apie gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų įpareigojimą pateikti argumentus Konkurencijos tarnybai, dėl kokių priežasčių ketinama pabranginti maistą.

„Pirmiausia reiktų paskelbti sąrašą įmonių, kurios turi įtakos rinkos kainoms. Kiekvienoje šakoje tokių įmonių yra. Kainų didinimo argumentus reiktų pateikti, jeigu maisto produktai būtų branginami, pvz., 5 proc. Jeigu kainos kyla dėl padidėjusių supirkimo kainų ar išaugusių energijos išteklių, turėtų būti tiksliai nurodyta, kiek pakilo“, – siūlė agrarinės ekonomikos ekspertas.

Pasak jo, šiuo metu kainos keliamos netiksliai, o neretai ir per anksti, pvz., vos pranešama apie pakilusias grūdų supirkimo kainas, duona lentynose brangsta iškart, nors dar kepama iš pigių miltų.

„Objektyvių kainų didinimo motyvų neretai labai trūksta“, – pabrėžė A. Gapšys.

Maisto kainų perspektyvos

Kai kurie prekybos tinklai jau suskubo paskelbti, kad artimiausiu metu jų parduotuvėse maistas nebrangs. A. Gapšio pastebėjimu, kai kurių maisto produktų kainos turėtų sustoti augti, bet, pvz., kiauliena, turėtų brangti.

„Bulvių ir daržovių kainos tikrai nebus didesnes nei pernai. Per metus apie 15 proc. pabrangę pieno produktai jau per brangūs, todėl kelti šių produktų kainą būtų per drastiška. Jeigu pasakyčiau, kad brangs miltai, tai būtų tolygu pasakymui, kad miltų gamintojai neturi sąžinės. Pasaulio rinkų tendencijos rodo, kad brangti šiam maistui nėra pagrindo“, – teigė pašnekovas.

Tačiau, pasak jo, dėl šalyje siaubusio kiaulių maro atpigusi kiauliena dar šiemet turėtų pabrangti. „ES jau išdavė leidimą įvežti kiaulieną į ES. Intensyviai dirbama ir dėl eksporto atnaujinimo į Rusiją. Todėl kiauliena pabrangs neišvengiamai“, – sakė jis.

Parengė: Jolita Žvirblytė
Šaltinis: www.diena.lt
Nuotrauka: inmagine.com

2011 09 18