Kaip maitintis, kad išvengtum vėžio

Šiais laikais retai atrasi šeimą, kurioje artimas ar tolimas giminaitis nesirgtų vėžiu. O juk kraujo ryšys su sergančiuoju reiškia didesnę auglių atsiradimo riziką. Kaip elgtis, kad sumažintume vėžio atsiradimo galimybę? Apie tai pasakoja fitoterapeutas Aleksandras Pečenevskis.

Ką patartumėte sergančiojo vėžiu giminaičiams? Kaip jiems išvengti onkologinės ligos?

Pradžioje būtina pertvarkyti mitybos sistemą. Pirmiausia – atsisakyti vadinamųjų sunkiai lydomų riebalų. Jų yra riebioje jautienoje, avienoje, kiaulienoje, svieste. Reiktų smarkiai sumažinti šių produktų savo racione. Daryti tai ne per griežtai, protingai. Jei žmogus įpratęs duoną tepti sviestu, o be šito jaučiasi alkanas, neverta jam iškart sviesto atsisakyti. Geriau palaipsniui daugiau vartoti augalinio aliejaus (alyvų, sojos, kukurūzų). Kepti ir troškinti taip pat reiktų naudojant šiuos riebalus. O geriausia – po truputį visiškai atsisakyti kepto maisto, valgyti virtą, troškintą, orkaitėje kepti žuvį, mėsą, daržoves. Aišku, taip pat reikia vengti konservuotos mėsos ir žuvies.

O jei žmogus vis dėlto negali atsisakyti gabalėlio lašinių ar šoninės?

Kartais galime sau leisti suvalgyti lašinių, bet būtinai su česnaku, žalumynais, daržovėmis. Apskritai daržovės ir vaisiai turi tapti jūsų pagrindiniu patiekalu. Pirmiausia valgykite geltonos, žalios ir raudonos bei oranžinės spalvos vaisius: moliūgus, churmas, abrikosus, aguročius. Ypač reiktų pabrėžti kopūstus, taip pat kitus kryžmažiedžių šeimos augalus. Jie naudingi turint polinkį sirgti moteriškomis onkologinėmis ligomis. Siūlau susidraugauti ne tik su įprastais baltagūžiais kopūstais, bet ir su kiniškomis salotomis, Briuselio kopūstais, kaliaropėmis, juodaisiais ir žaliaisiais ridikais. Taip pat naudingi burokėliai, špinatai.

Yra mokslinių duomenų, kad vegetarai mažiau serga vėžiu. Ar nerekomenduojate visiškai atsisakyti mėsos?

Ne. Tiesiog pageidautina sulaužyti sovietinių valgyklų maitinimo stereotipą. Ten juk mėsos patiekalus tiekdavo kasdien, išskyrus ketvirtadienį, ir ne tik pietums, bet ir pusryčiams bei vakarienei. Kur kas sveikiau maitintis taip: dvi dienas per savaitę valgyti daržoves, dukart – žuvį, vieną dieną – vištieną, o porą kartų per savaitę galima paruošti raudonos mėsos (virtos ar keptos orkaitėje). Ne veltui pravoslavų tradicijos trečiadienį ir penktadienį draudžia valgyti mėsą. O labai pamaldūs žmonės atsisako jos ir pirmadienį.

Jei verdate raudoną mėsą, darykite tai taip: po to, kai mėsa užvirs ir pavirs apie 10 minučių, nupilkite vandenį ir užpilkite šviežio ir tik tuomet virkite ar troškinkite. Geriausia visai atsisakyti keptos mėsos. Vietoj jos palepinkite save gera žuvimi ir jūros gėrybėmis. Eršketiena taip pat vertinga kaip ir mėsa, o jūros žuvis, pavyzdžiui, menkė, sidabrinė menkė, otas, turi jodo, naudingo mūsų hormoninei sistemai, neleidžiančio atsirasti augliams. Tą patį galima pasakyti ir apie midijas, krevetes, kalmarus – šaldytus ar savose sultyse. Gerai, jei per savaitę jūs suvalgysite apie 200 gramų tokio maisto.

O ko reiktų atsisakyti visai?

Pageidautina – įprastos druskos. Blogiausia jos atmaina – rafinuota druska „Ekstra“. Geriausia pereiti prie rupios, mineralizuotos druskos. Vaistinėje galima nusipirkti jūros druskos – sumalkime ją kavamale ir naudokime maistui ruošti. Vietoj druskos tinka ir džiovinti jūros dumbliai, jais pagardinkime sriubą, troškintas daržoves ir mėsą, kiaušinienę. Tokiu būdu aprūpinsime organizmą būtinais mineralais ir mikroelementais, užkertančiais kelią augliams vystytis.

Be to, būtina atsisakyti konservų. Namuose ruoštus galime palikti, bet tik tuos, kuriuose nėra acto. Kenksmingi ir netgi pavojingi rūkyti produktai, nenaudingi ir subproduktai – dešra, dešrelės. Labai svarbu kuo mažiau vartoti cukraus, geriau jį pakeisti medumi.

Alkoholis ir kiti žalingi įpročiai turi likti praeityje?

Svarbiausia – nerūkyti. O alkoholį galima vartoti, tik saikingai. Kasdien išgerti 200-250 gramų sauso vyno netgi naudinga.

Kokie produktai laikomi ypatingais?

Pirmiausia – sėlenos (kviečių, avižų). 2-3 valgomieji šaukštai sėlenų per dieną puikiai išvalo žarnyną. Jas reikia užplikyti verdančiu vandeniu, dėti į košes, sriubas. Galima sėlenomis apvolioti kotletus, naudojant vietoj miltų ar džiūvėsėlių. Jei skrandis nevirškina grubaus maisto, užpilkite sėlenas karštu vandeniu ir, kai vanduo atvės, išgerkite nuovirą.

Siūlau reguliariai gerti dumblių (spirulinos) preparatus. Ir kuo dažniau įtraukti į racioną varpinius augalus, taip pat nevalytus ar mažai apdorotus grūdus, išsaugojusius luobeles.

Avižos, kviečiai, soros, grikiai – jų turi netrūkti ant jūsų stalo kasdien. Be to, košę virkime kuo trumpiau, pvz., užpilkime kruopas verdančiu vandeniu, palikime jas šiltai nakčiai. Rytą kruopos bus paruoštos, liks tik pavirti jas apie 5 minutes. Naudinga valgyti daigintus varpinių augalų grūdus. Nusipirkite nevalytų kviečių, padėkite ant lėkštės drėgną marlę, padėkite šiltai. Po paros, kai grūdų daigai ūgtels 1-2 mm, sumalkite grūdus kavamale ir valgykite jų 2-3 šaukštelius per dieną ar įdėkite į maistą.

Kuriems pieno produktams teikti pirmenybę?

Rinkitės neriebų (1,5-2,5 proc.) pieną ar jo produktus. Naudinga varškė, ypač paruošta namie, kietas sūris. Arba rinkitės avių pieno sūrį. Jis mažiau riebus.

Ar svarbi vandens kokybė?

Labai svarbi. Iš krano tekantį vandenį būtina filtruoti. Filtrai nebūtinai turi būti labai modernūs ir brangūs, tinka ir paprastesni. Gerai būtų filtruotą vandenį dar perleisti per magnetinį piltuvėlį. Taip apdorotas vanduo turi daugiau naudingų savybių.

Kokia jūsų nuomonė apie vandens užšaldymą ir atitirpinimą, kurį rekomenduoja Galina Šatalova?

Tai protingas, tik daug darbo reikalaujantis būdas. Reikia ne tik užšaldyti vandenį, bet ir nupilti neužšalusią dalį. Dažnai žmonės susižavi tuo, bet, padarę tai kartą kitą, visiškai atsisako vandens valymo. Taigi geriau kas nors paprastesnio. Kaip ir vanduo, svarbus ir oras, kuriuo kvėpuojame. Siūlau įrengti namuose jonizatorius, nebūtinai Čiževskio lempą, yra ir modernesnių. Juos reiktų laikyti įjungtus nuolat ir reguliariai keisti antgalius.

Kas dar saugo mus nuo vėžio?

Judėjimas. Nebūtina kankintis ilgomis treniruotėmis. Padaryti nedidelę mankštą rytą, paeiti pėstute, o ne porą stotelių autobusu, lipti laiptais, o nesikelti liftu – tai gali visi. Puiku, jei rastumėte laiko pabėgioti ristele. Tik šis užsiėmimas turi teikti jums malonumo. Nereikia savęs prievartauti, darykite tai, kas jums nesunku, vis didindami krūvį. O vasarą maudykitės ežere, upėje. Žiemą rytą ir vakare maudykitės po dušu, ypač kontrastiniu. Kartą per savaitę naudinga pagulėti vonioje; įpilkite į ją žolių antpilo, jūros druskos. Galima pakaitinti kojas šiltame, sūriame vandenyje.

Siūlau puikią procedūrą – drėgną apvyniojimą. Tam reikia filtruotame vandenyje sudrėkinti paklodę (geriau – lininę), išgręžti ją ir apsivynioti nuo galvos iki kulnų. Po to atsigulti į iš anksto paklotą celofanu (ar klijuote) lovą, apsivynioti juo, apsikloti keliomis antklodėmis – kad būtų šilta. Pagulėti nuo pusvalandžio iki dviejų valandų. Taip apsivyniojęs žmogus jaučiasi gerai – jam šilta, jis atsipalaiduoja, netgi užmiega. O atsikėlęs jaučiasi žvalus, pilnas jėgų.

Taip apsivynioti galima ir gydymosi tikslu. Tuomet vietoj vandens naudokite atskiestą actą ar spygliuočių, avižų šiaudų, lakišiaus nuovirą. 2-3 šaukštus vaistažolių pavirinti litre vandens, leisti pritraukti, nukošti ir šiame nuovire sudrėkinti paklodę. Tokia procedūra ne tik atpalaiduoja ir gydo, bet ir valo organizmą nuo kenksmingų medžiagų – jos išsiskiria per odą.

Manoma, kad įtakos susirgti vėžiu turi ir vidinė būsena. Kaip elgtis, kad riziką susirgti sumažintume?

Reikia vengti stiprių neigiamų emocijų: pavydo, pykčio. Stengtis visiems daryti gera, nelinkėti niekam blogo. Ir savęs neskriausti: nepersitempti, derinti darbą ir poilsį. Tam reikia planuoti savo gyvenimą ir mokėti kai ko atsisakyti.

Ar yra kokios nors auglių profilaktikos „moteriškos paslaptys“?

Šiandien tikrai žinoma, kad rečiau vėžiu serga daugiavaikės motinos, tos, kurios pagimdė ne vieną, o tris, keturis vaikus. Žinoma, moteris neturėtų būti patyrusi persileidimų, abortų. Pageidautina gimdyti jaunai, iki 28-30 metų. Būtina krūtimi maitinti vaiką iki metų ir ilgiau. Tai būtų gera labiausiai paplitusio – krūties vėžio profilaktika.

Parengta pagal užsienio spaudą
„Vakarų ekspreso“ informacija