Išsami pažintis su Armėnija (Klaipėda)

Kaukazietiškų akcentų čia gausu - groja armėniška muzika, čiurlena kalnų upeliai, virtuvės šefas ant žarijų atvirai čirškina kepsnius. Po apsilankymo restorane jautiesi lyg pabuvojęs Armėnijoje.

Įėjus į restoraną ir uždarius laukujas duris, už kurių triukšminga Liepų gatvė ir prekybos centras „Norfa“, tarsi persikeli į tolimąjį Kaukazo regioną: nosį pasiekia gaminamų patiekalų kvapai, armėniškai iš virtuvės šūkčioja moteriškės, sienoje įrengta Ararato kalno ir armėniško kaimelio kompozicija.

Mūsų vakarienės vakarą restoranas buvo pilnut pilnutėlis, neužsisakęs stalelio iš anksto vargiai rastum vietos, nebent prie baro apačioje.

Pasodinti prie staliuko smalsiai dairomės: iš visur sklinda armėniška dvasia - baldai, takeliai, kilimėliai, moliniai puodai, indai, prie staliukų su patiekalais vis išdygstantis virtuvės šefas. Personalas zuja aplinkui: kas kepa duoną, kas prižiūri gėles, čirškina kepsnius. Jausmas – tarsi būtum jaukiuose armėno namuose.

Belaukdamos valgiaraščio jaučiame, kad sėdim gal kiek per arti šalia gretimo staliuko įsikūrusių verslininkų - visai nenorom ausis pasiekia jų pokalbių nuotrupos. Vieningai sutariam, kad gal tokioj aplinkoj verslo sutarčių ir nepasirašysi, tačiau smagiai laiką su verslo partneriais ar klientais tikrai praleisi. Tai garantuoja aplinka ir tikrai puikus maistas, bet apie viską iš eilės.

Pažintis su Armėnija
Sulaukus meniu, kuris, beje, iki mūsų keliavo 12 min., ir jį pervertus, išsirinkti patiekalų netrukome. Nors jų pavadinimai armėniški, prie jų lietuviškai paaiškinta, iš ko pagaminti. Meniu nėra gausus, tačiau jame visi svarbiausi šiai šaliai būdingi patiekalai.

Salotos, visos kainuojančios po 6 Lt, daugiausia iš baklažanų, špinatų ir šparagų, kai kurios jų pagardintos brinzos (ožkos pieno) sūriu, kuris daromas vietoje.

Salotų pavadinimai egzotiški - „Gors“, „Dilizan“, „Kapan“, „Arcach“, bet išsirenkame paprastesnes - „Anuška“ - keptų baklažanų suktinukus, įdarytus varške ir prieskoniais. Norisi paragauti ir daugiau egzotiškų pavadinimų patiekalų, tačiau padavėjas apramina mus, tikindamas – jei valgysime dar ir karštų, bus per daug.

Apgailestaudamos, kad neteks paragauti baklažanų-paprikų tyrės „Armėnija“, nes jos tądien nebuvo, iš šaltųjų užkandžių išsirenkame armėniško sūrio rinkinį su žalumynais (10 Lt).

Beje, užkandžių nėra daug - 4 (5-10 Lt). Iš užkandžių siūloma įvairių marinuotų daržovių, „Basturma“ (vytinta jautiena) ir „Sudžuch“ (aštri vytinta jautienos dešra). Kadangi su pašnekove buvom ragavusios šių armėniškų užkandžių jau anksčiau, norėjom išbandyti sūrio. Ir neapsirikom: brinza ir dar kitas sūrus trintas sūris labai tiko su patiektais žalumynais. Prie jų labai derėjo padavėjo pasiūlytas armėniškas vynas, kuriuo, vėliau sužinojome, vaišinami ypatingi restorano svečiai. Juo prekiaujama bus tik ateityje.

Po užkandžių toliau rinkdamos patiekalus, nutarėm apsieiti be sriubos, kurios siūloma dviejų rūšių (4 ir 9 Lt). Firminė restorano - „Chošlama“ (aštri avienos sriuba su daržovėmis). Tądien restorane anksčiau už mus viešėję verslininkai dalijosi, kad sriuba labai skani, bet po jos į skrandį tilps nebent tik užkandžiai.

Karštųjų patiekalų (9-19 Lt) nemažas pasirinkimas. Daug įvairios mėsos (kiaulienos, vištienos, veršienos, avienos) kepsnių, keptų ant žarijų. Taip pat siūlomas jautienos, kiaulienos maltinis ir įvairios daržovės, keptos ant žarijų arba įdarytos (balandėliai „Dolma“ (suvynioti į vynuogių lapus) ir farširuotos daržovės ( „Dolmamuš“ ir kepta „Dolma“). Brangiausi patiekalai valgiaraštyje - lašišos ir upėtakio kepsniai (19 Lt).

Dar galima paskanauti didelių naminių koldūnų, įdarytų mėsa ir žalumynais (9 Lt), mėsos kukulių, įdarytų graikiškais riešutais „Išlik Kifta“ (10 Lt).

Siūloma ir įvairių kepinių: lavašas (2 Lt), „Chačapuri“ (trapus pyragėlis su sūriu) 2 Lt,

„Lamadžo“ (4 Lt) - paplotėlis, užkeptas faršu su prieskoniais.

Pašnekovė svajojo apie įdarytas daržoves, tai jas ir išsirinko („Dolmamuš“ - balandėlis ir farširuotos įvairios daržovės) (11 Lt). Aš svajojau apie kadaise Kaukazo kalnų papėdėje valgytą avienos kepsnį su daržovėmis ir pomidorų tyre. Nedvejodama užsisakiau „Chorovac Abaran“ (18 Lt) ) - ant žarijų keptą avieną su kauleliu.

Sulaukus karštųjų, kai prieš akis išdygo maisto kupinos lėkštės, beliko tik suurgzti iš malonumo. Kolegė kibo į daržoves ir pasišūkčiodama gyrė jas ir prie jų patiektą specialiai pagamintą padažą, primenantį skystą lietuvišką rūgpienį.

Pirmas avienos kepsnio kąsnis su pomidorų tyre, ryžiais ir lengvai raugintom daržovėm - kaip tik tai, ko ir laukiau ir koks skonis buvo užsilikęs smegenyse prieš keletą metų tokius kepsnius ragaujant Kaukaze.

Padavėjas prie maisto dar pasiūlė gruziniško „Kindzmarauli“ (68 Lt/butelis) vyno. Viskas tiko ir derėjo taip puikiai, kad norėjosi lėkti į virtuvę ir pagirti šefą.

Porcijų užbaigti nebeišgalėjome, kaip ir ant stalo tebestovinčio skanaus sūrio - porcijos gausios ir sočios.

Armėniški vynai - pakeliui
Bandydamos atgauti kvapą nuo karštųjų, svajojom, kaip būtų smagu dar paragauti armėniškų desertų ir, žinoma, garsiojo armėniško konjako „Ararat“.

Davęs laiko atsipūsti, padavėjas įtikino, kad konjako paragauti reikia, kaip ir kavos bei „Pachlava“ pyragaičių su graikiniais riešutais ir medumi.

Dar gomurį pasaldinti galima „Sudžuch“ (graikiniais riešutais įdarytomis lazdelėmis), kurią teko matyti Azijos turguose, ir „Gata“ (saldus trapus pyragaitis).

Valgiaraštyje nemažas vyno pasirinkimas. Nors armėniško dar nėra, tačiau gruziniško (4-9 Lt/100 ml) (visi pusiau saldūs - „Kvanchkara“, „Kindzmarauli“, „Alazani“, „Sachino“, „Saperavi“, „Tsinandali“) ir prancūziškų nemažai, yra ispaniško ir Pietų Afrikos vyno.

Konjako mėgėjai taip pat turės iš ko pasirinkti: „Ararat“ 3 žvaigždučių (8 Lt), 5 žvaigždučių (9 Lt), „Akhtamar“ (12 Lt), „Nairi“ (22 Lt).

Visos vakarienės metu restoranas buvo pilnutėlis, mažiau žmonių čia dieną. Nutariam, kad iš visų nacionalinių restoranų mieste - šis labiausiai pavykęs, stipriai jaučiama nacionalinė dvasia.

Gabrielė Vasiliauskaitė
„VŽ Savaitgalis“ informacija