Vasaris – karnavalų metas. Milijonus žmonių suvienija linksmybių svaigulys - nuo karnavalų sostinės Rio de Žaneiro sambos parado iki Venecijos karnavalo ar Užgavėnių persirengėlių vaikštynių. Tiesa, šiemet tiek Užgavėnės, tiek ir dauguma tradicinių karnavalų, bus švenčiami šiek tiek vėliau – tik kovo 8 d. Tačiau kai kuriose šalyje tradiciniai karnavalai prasidės jau vasarį. Be to, vyks ir kitos tradicinės šventės.

Šv. Valentino diena

Vasario 14-oji, Šv. Valentino diena, arba visų įsimylėjėlių diena, vis aktyviau švenčiama ir Lietuvoje. Vyskupas Valentinas gyveno III a. Romoje, kurią tuo metu valdė imperatorius Klaudijus II. Siekdamas, kad Romos kariai būtų kuo mažiau prisirišę prie šeimos ir geriau kariautų, Klaudijus II uždraudė santuokas. Tačiau vyskupas Valentinas įsimylėjėlius sutuokdavo paslapčia. Išaiškėjus šiam faktui, vyskupas buvo nuteistas mirti, o mirties bausmė įvyktyta vasario 14 d. Vėliau Valentinas buvo paskelbtas šventuoju. Nors sklando ir daugiau romantiškų legendų apie Šv. Valentiną, šiandien vasario 14-oji siejama su romantiška vakariene, daugybe širdelių, dovanų ir staigmenų savo mylimajam ar mylimajai, o neretai – ir prisipažinimu meilėje.

Venecijos karnavalas

Venecijos karnavalą, kurio data nėra pastovi, šiemet numatyta rengti vasario 19-20 d. ir vasario 26-kovo 8 d. Italijoje vasarį vyksta daugybė karnavalų, tačiau žymiausiu išlieka tradicinis Venecijos karnavalas. Paprastai dvi savaites besitęsiančių linksmybių metu vyksta kaukių paradas Šv. Morkaus aikštėje, gondolų paradas Didžiajame Kanale, o šventę vainikuoja fejerverkai. Visas miestas paskęsta šventės šurmulyje: gatvės teatrai, žonglierių šou, pudruoti perukai, įmantrūs XVIII a. kostiumai, geriausios kaukės rinkimai ir kiti renginiai pripildo siauras Venecijos gatveles ir turistų pamėgtas aikštes. Venecijos karnavalo užuomazgos siekia romėnų laikus: Senovės Romoje buvo švenčiamos Saturnalijos. Šios šventės metu plebėjai ir patricijai linksmindavosi kartu ir bet kokie socialiniai skirtumai išnykdavo. Viduramžiais Venecijos kaukių balius garsėjo kaip hedonistinis maskaradas ir kelias savaites ar net mėnesius trunkantys lėbavimai.

Ledo skulptūrų šventės

Šiemet vasario 18-27 dienomis Ledo festivalis bus rengiamas Estijoje, Pernu mieste. Tokios ledo fiestos rengiamos įviariose šalyse: ten, kur leidžia oro sąlygos, paprastai sausio-vasario mėnesiais. Idėja iš ledo išskaptuoti įvairiausias figūras, manoma, gimė Sankt Peterburge, kuomet Rusijos imperatorės Anos įsakymu 1740 m. buvo pastatyti ištaigingi ledo rūmai, išpuošti įmantriomis interjero detalėmis, juos saugojo ledo pratrankos. Iki šiol Sankt Peterburge kiekvieną žiemą apie Naujuosius metus rengiama ledo skulptūrų šventė, pritraukianti žymiausius pasaulio ledo skulptorius.

Švilpiko diena

Vasario 2-oji JAV vadinama Švilpiko diena (Groundhog Day). Šią dieną nedidelis, žiurkėną ar barsuką primenantis gyvūnėlis, prabunda iš žiemos miego ir išlenda iš savo urvo. Pagal švilpiko elgesį ir tos dienos orą sprendžiama, ar pavasaris jau pakeliui, o gal žiema dar užtruks. Jeigu išlindęs švilpikas pamato savo šešėlį, vadinasi, žiema nesitrauks dar 6 savaites. Jeigu apsiniaukę ir švilpiko šešėlio nematyti, tuomet pavasaris nebe už kalnų. JAV Pensilvanijos valstijoje yra netgi įkurtas Švilpiko dienos klubas, kurio pagrindinė veikla – tiesiogiai transliuoti šią ypatingą prognozę ir rengti šventę šią dieną. Švilpiko dienos gerbėjai teigia, kad švilpikų prognozės pasitvirtina 75-90%. Šiais metais švilpikas išpranašavo ankstyvą pavasarį!

Kinų Naujieji metai

Šiemet Kinų Naujieji metai buvo švenčiami vasario 3 d. Taigi tikrieji Triušio metai prasidėjo būtent tuomet. Pagal kinų kalendorių, Naujieji švenčiami antrosios po žiemos saulėgrįžos mėnulio jaunaties metu. Dėl to šventės data kasmet kinta ir gali būti švenčiama sausio 21-vasario 20 d. Paprastai šventė trunka dvi savaites ir yra viena svarbiausių švenčių Kinijoje, dar vadinama Pavasario švente. Ypatinga reikšmė teikiama Žibintų dienai, kuri švenčiama paskutiniąją, 15-ąją šventės dieną. Žibintų dieną įžiebiami popieriniai žibintai, tradiciškai valgomi ryžių koldūnai tangyuan ir visur vyrauja raudona spalva, kuri, kaip tikima atbaido piktąsias dvasias ir nelaimes.

Nuotraukos: inmagine.com
2011 02 07