Europos Sąjungos ir kiekvienos šalies narės priklausomybę nuo importuojamos žuvies apskaičiavo ir kalendorine metų diena išreiškė britų organizacija „nef“ ( the new economics foundation) kartu su tausios žvejybos Europoje siekiančia organizacijų sąjunga „Ocean2012“.

Teigiama, kad Europos Sąjunga kiekvienais metais tampa vis labiau priklausoma nuo kitoms šalims priklausančiose ekonominėse zonose ir tarptautiniuose vandenyse sužvejotos žuvies. Pavyzdžiui, pernai ES gyventojams Europos vandenyse sugautos žuvies būtų pakakę savaite ilgiau, iki liepos 9 dienos.

„Pagrindinė priežastis, kodėl esame vis labiau priklausomi nuo importuojamos žuvies yra ta, kad žuvies ištekliai Europos vandenyse yra stipriai pereikvoti. Žuvies sugauname daugiau nei jūros spėja jos užauginti,“ – sako „Lietuvos gamtos fondo“ specialistas Robertas Staponkus. – „Išsekinę Europos išteklius, „eksportuojame“ žuvies išteklių pereikvojimą“.

Skaičiuojama, kad apie 72 proc. visų ES žuvies išteklių jau yra pereikvoti, o daugiau nei 20 proc. gaudomi pernelyg intensyviai, kad galėtų atsikurti. Situacija kituose žemynuose taip pat neguodžia. Pasaulinė maisto ir žemės ūkio organizacija apskaičiavo, kad pereikvoti 52 proc. pasaulio ž uvies išteklių, dar 28 proc. – ženkliai sumažėję. Prognozuojama, kad jei dabartinės žvejybos ir žuvies vartojimo tendencijos nepasikeis, komercinių žuvų vandenynuose neliks jau 2048 metais. Jei norime išsaugoti tai, ką dar galima išsaugoti, kai kurių rūšių žvejybą ir vartojimą reikia sumažinti arba net laikinai sustabdyti, kad tų žuvų ištekliai spėtų atsigauti.

„ Vartotojai taip pat gali prisidėti prie žuvų išteklių išsaugojimo pirkdami tas žuvų rūšis, kurių ištekliai gausūs. Tuo tikslu parengėme išsamų žuvies ir jūros produktų vartotojo vadovą, kuriame pateikta informacija apie parduotuvėse ir kitose prekyvietėse dažniausiai pasitaikančias žuvų rūšis, jų išteklių būklę, taip pat rekomendacijos pirkėjams, “ – sako gamtosaugos specialistas Robertas Staponkus.

Prieš perkant žuvį ar jūros gėrybes gamtosaugininkas pataria pasidomėti, kur šios buvo sugautos ar užaugintos. Klausimai gali paskatinti verslininkus pardavimui ieškoti gausesnių ir tvariai gaudomų rūšių, taip prisidėsite prie tvarios žvejybos skatinimo. Nepirkite į Raudonąją knygą įtrauktų, taip pat giliuose vandenyse paplitusių žuvies rūšių: jos auga lėtai, tad jų ištekliai yra itin jautrūs pergaudymui, o šių žuvų žvejyba menkai reguliuojama. Geriau rinktis didesnes žuvis, nes jei perkate jauną, mažo dydžio žuvį, didelė tikimybė, kad ji nebus nė karto išneršusi. Rekomenduojama ieškoti vietinių gausių žuvų rūšių, pavyzdžiui, ešerių, karpių, karšių, lydekų, upinių plekšnių, silkių, starkių, Baltijos šprotų, stintų ir kitų. Taip paremsite vietos verslą, o ir žuvis greičiausiai bus šviežesnė ir kokybiškesnė.

Nemokamą žuvies ir jūros produktų vartotojo vadovą rasite čia>>

MENIU.LT informacija
Nuotrauka: Corey Arnold

2011 06 13