Šioje svetainėje naudojami slapukai. Naudodamiesi svetaine sutinkate su slapukų naudojimu. Daugiau informacijos apie slapukus..

Supratau
+ Pasiūlyk restoraną
Restoranų naujienos

Australiška virtuvė – ten, kur susitinka Rytai ir Vakarai

2005-02-24
Paskelbk savo straipsnį

Pamirškite mėsos pyragaičius, didkepsnius, bulvių košę, ilgai virtas pupeles bei morkas – tai senoji australiška virtuvė. Kviečiame mėgautis nauju jos skoniu, kuris yra itin gaivus, šviežias ir naujoviškas. Jame atpažinsite puikaus australiško vyno aromatą, vietinių tautų bei Azijos šalių maisto elementus, suteikiančius nepakartojamų pojūčių.

Kąsnelis istorijos
Pirmieji Australijoje pasirodę europiečiai buvo nusikaltėliai, sugebėdavę pavogti gabalėlį duonos, tačiau nemokėdavę jos pagardinti ar tuo labiau prie jos pasigaminti kitų patiekalų. Todėl pirmųjų „australų“ maistas buvo labai skurdus tiek skonio, tiek ir paruošimo atžvilgiu. Primityvi žemdirbystė ant stalo tiekė tik pagrindines daržoves, o gyvulių auginimas – mėsą. Todėl kepta mėsa, kartu su trijų rūšių daržovėmis (bulvių koše, virtomis pupelėmis ir žirniais arba morkomis), buvo pagrindinis naujakurių maistas.

Dar XIX amžiuje darbininkai gaudavo maisto davinius, kurie ištisus metus buvo tie patys: mėsa (dažniausiai sūdyta kiauliena bei jautiena, vėliau aviena), miltai, cukrus, arbata, druska ir alkoholis.

Australų virtuvė keistis pradėjo XIX a. viduryje, kai vyriausybė nutarė investuoti į maisto saugojimą bei distribuciją. Šaldymo įrenginiai leido gabenti maisto produktus iš Europos, o geležinkelių tiesimas ženkliai prisidėjo prie grūdų, pieno, cukraus, vaisių ir daržovių industrijos plėtros. Dar po šimto metų, XX a. viduryje, kai prekes pradėjo gabenti automobiliais, išpopuliarėjo prekybos centrų verslas. Jų dėka žmonės galėjo daug lengviau ir patogiau įsigyti maisto produktus.

Vis dėlto sprogimas Australijos maisto gamyboje įvyko tik po Antrojo pasaulinio karo, kai europiečiai ir azijiečiai užplūdo žaliąjį žemyną. Imigrantai atsivežė savo maisto ruošimo įgūdžius, taip praturtindami australišką virtuvę naujais aromatais, skoniais bei ruošimo būdais.   

Australiškas maistas per paskutiniuosius 10 metų įgavo savo identitetą. Tai ne tik Vegimite, Pavlova ar mėsos pyragaičiai – tai australiškas maisto stilius. Pastarąjį dešimtmetį australai vis dažniau renkasi lengvesnio maisto ruošimo būdus, kurie labiau dera prie šilto klimato ir yra sveikesni. Pagal tai jie perėmė nemažai šiltų kraštų virtuvės elementų, derino juos su azijietiškais ingredientais. Tokiu būdu australiška virtuvė yra bene eklektiškiausia iš visų, joje derinamos idėjos, ingredientai ir ruošimo technika iš viso pasaulio.

Australai iš azijiečių išmoko tiesiog tobulai derinti prieskonius. Jie perėmė tokius prieskonius, kurie geriausiai atitinka vieną ar kitą produktą, paryškina jo skonį, o ne paslepia jį ar tuo labiau pakeičia. Sugebėjimas paryškinti produkto skonį ir suteikti papildomo aromato – štai čia yra tikrasis menas.

Australiška virtuvė šiandien
Šiandien Australija diktuoja maisto ruošimo madas. Dar prieš 20 metų apie ją galvojo tik kaip apie Anglijos „podukrą“, tačiau dabar jos virtuvėje vietiniai gyventojai ir imigrantai derina aukščiausios kokybės šviežius produktus. Taip tarsi atspindima gamta, kurioje gyvena žmonės: „švari ir žalia“. Daržovių skonis yra tikras, be priemaišų, jos ruošiamos stengiantis išlaikyti natūraliąsias savybes, o ne paveikti jų skonio dirbtiniu būdu.

Tikima, kad Australijoje galima paragauti geriausio skonio jautienos bei avienos, nes viso auginimo metu gyvuliai auga žmogaus nepaliestoje, nepaveiktoje gamtoje. Jūros gėrybių skonis toks, kokį joms suteikia jūra, o daržovių ir vaisių toks – kokį įgauna iš neužterštos žemės.

Patys australai nerodydami daug pagarbos kitoms virtuv ėms, tiesiog nusikopijavo geriausius jų elementus. Tai buvo receptai, kurie išliko populiarūs per amžių amžius: iš Japonijos perėmė saulėje džiovintus pomidorus bei minkštą sūrį suši gamybai, iš prancūzų išmoko aluje marinuoti sraiges ir lauke kepti mėsą ant grotelių, iš italų – daugybę elementų ruošiant nepaprastąją pastą. Todėl australai dažnai sako, kad, nors virtuvėje jie ir neišrado dviračio, bet pirmieji taip subtiliai suderino Azijos ir Viduržemio jūros regiono maistą.

Tai iš dalies paaiškina, kodėl australai įkvėpimo vis dar ieško ne nacionalinėje, bet užsienio virtuvėse. Žaliajame žemyne bene kiekvieno restorano meniu galime rasti daugybę azijietiškų bei europietiškų patiekalų – tai tapo tradicija. Jau keletą pastarųjų dešimtmečių azijietiški ingredientai, aromatai ir ruošimo technika derinami prie Vakarų patiekalų – todėl visiškai pagrįstai australai savo šalies virtuvę sieja su vieta, kur Rytai susitinka su Vakarais. Ir ne tik – tai vieta, kur susitinka praėjusių amžių sukaupta patirtis su pačiais naujausiais maisto ruošimo būdais. Tuo garsūs australų šefai, nes sugeba sujungti skirtingus laiko bei šalių elementus ir juos patiekti aukščiausiu lygiu.

Pagrindiniai produktai
Australija yra kontrastų šalis. Tropinis klimatas ir geografinės ypatybės sudaro sąlygas vešėti įvairiausiems augalams ištisus metus. Tai suteikia privalumų vietiniams restoranų bei viešbučių vadovams konkurencinėje kovoje su „skurdesnių“ šalių vadybininkais.

Tiesa, šį privalumą jie pastebėjo ne iš karto. Anksčiau daugiausia dėmesio skyrę užsienio šalių produktams, jų derinimui, australai tik pastaraisiais dešimtmečiais po truputį atranda juos supančią gamtą. Formuojasi nuomonė, kad vietiniai produktai nė kiek nenusileidžia įvežtiniams; vis daugiau virtuvės meistrų naudoja vietinius produktus ir taip stiprina australiškos virtuvės išskirtinumą.

Australijos žemynas pasižymi stulbinamu gamtos dosnumu, įvairiausių maisto produktų gausumu: puikia mėsa, jūros gėrybėmis, daržovėmis, vaisiais, aliejais. Viršutinėje žemyno dalyje gausu tropinių vaisų: mangų, papajų, ananasų; o žemutinėje auga obuoliai, persikai, pomidorai, melionai ir kiti vaisiai bei daržovės.

Žemyne gausu kengūrų, krokodilų, stručių, jų mėsa jau tapo daugelio restoranų pasididžiavimu. Šių gyvūnų mėsa pasižymi dideliu proteino kiekiu, energine verte ir mažu riebalų kiekiu. Kengūros ar krokodilo uodegos sriuba laikoma vienu iš nacionalinių Australijos patiekalų, o pačių gyvūnų auginimas – atskira verslo šaka.

O kas populiaru Australijoje šiuo metu, t. y. pavasarį? Vietiniai gyventojai pradeda mėgautis baltaisiais ašparagusais, raudonaisiais apelsinais ir jų sultyse patiekta Atlanto lašiša.

Pagrindiniai patiekalai
Tarp daugelio patiekalų yra keletas populiariausių, kuriuos mėgsta daugelis australiečių ir jais apibūdina savo šalį užsienyje. Tai Vegemite sumuštinis bei Pavlova pyragaitis.

Vegemite sumuštinio atsiradimo istorija siekia 1922 m., kai Fredo Valkerio kompanija pasamdė dr. Kirilą Kalisterį, norėdama sukurti užtepimą ant duonos vietoje sviesto. Norėta, kad pagrindiniu šio užtepimo komponentu būtų alaus mielės, turtingos B grupės vitaminų.

Po daugelio bandymų laboratorijoje K. Kalisteriui pavyko pagaminti užtepimą ant duonos, panaudojant salierą, svogūnus bei druską. Norėdamas sugalvoti naujam gaminiui pavadinimą, F. Valkeris paskelbė šalyje konkursą. Burtų būdu iš kepurės buvo ištrauktas Vegemite žodis, kuris ir tapo užtepimo ant duonos pavadinimu.

Vegemite išpopuliarėjo Antrojo pasaulinio karo metais, kai kareiviai gaudavo maisto davinius su šiuo užtepimu. Grįžę iš karo namo jie jau nebegalėjo gyventi be šio produkto. Na, o šiandien daugelis australų sumuštinį su Vegemite užtepimu laiko nacionaliniu pasididžiavimu.

Išraiškingas tolimosios Australijos vynas
Daugiausia pasaulyje nuperkama vyno, kuris geriamas prie kasdienini ų pietų ir vakarienės.  Tokioms progoms įprasta rinktis nebrangų vyną. Suprantama, brangumas yra gana subjektyvi sąvoka. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje kasdieninis vynas yra vadinamas penkių svarų vynu. Įtakingas specializuotas vyno žurnalas „Wine Spectator“ pernai vėlyvą rudenį iš visų žemynų rinko 200 geriausių vyno rūšių, kurio butelis parduotuvėje kainuoja ne daugiau kaip devyni JAV doleriai.

Nemenkai šiame sąraše yra vyno iš Naujojo pasaulio – JAV, Čilės, Argentinos, Pietų Afrikos Respublikos, Australijos. Pastaruoju metu šių kraštų vynas dėl geros kokybės ir gana nedidelės kainos sėkmingai konkuruoja su senas tradicijas turinčių Europos vyndarių produktais.

Iš visų Naujojo pasaulio šalių, kurios didžiuojasi pažangiausiomis vynininkystės technologijomis, Australijos vyno pramonė su gana dideliais pranašumais patenka į pirmąjį trejetuką.

Pirmieji vynmedžiai į Australiją buvo atvežti 1788 m. Sunku išskirti vieną žmogų, kuriam atitektų Australijos vyno pramonės pionieriaus titulas. Tačiau daugiausiai garbės tenka Gregory Blaxlandui iš Kento. 1806 metais jis atvyko į Sidnėjų, nusipirko 450 akrų žemės, kur 25 metus darė įvairių eksperimentų su vynmedžiais. Tai buvo pirmasis australų vyno importuotojas. 1822 m. į Londoną jis išsiuntė apie 26 galonus raudonojo vyno, į kurį buvo įpilta dešimtoji dalis prancūziško brendžio, kad vynas geriau ištvertų tolimą kelionę.

Dabar visose šešiose Australijos valstijose yra daugiau nei 1000 vyninių. Daugelis jų yra nedidelės.  Apie 80 proc. viso per metus šalyje pagaminamo vyno yra pažymėti keturių didžiausių kompanijų etiketėmis. Tarp jų – „Penfolds“, „Lindemans“. Šių vyninių istorija prasidėjo dar XIX amžiaus penktajame dešimtmetyje.

Keletą šių kompanijų gaminamo vyno rūšių jau galima nusipirkti ir Lietuvoje; juos pradėjo importuoti Lietuvos ir JAV UAB „Bennet distributors“. Be to, šios kompanijos gamina ne tik perkamiausias kasdienio vyno rūšis. Prestižinis „Penfolds“ ir „Lindemans“ vynas patenka į kasmet renkamą šimto geriausių pasaulio vynų sąrašą „Top 100“: 2003m. šeštoje vietoje yra „Penfolds Shiraz RWT 2000“.

Prieš 160 metų iš Anglijos kilęs daktaras Christopheris Rawsonas Penfoldas tolimiausioje tėvynės kolonijoje pasodinęs pirmąjį vynmedį nė nesapnavo, kad jo pavardė taps aukščiausios kokybės Australijos vyno sinonimu.  Kaip daugelis to meto gydytojų, Ch.Penfoldas tikėjo gydomąja vyno galia.  Prieš kelionę į tolimąją Australiją iš pietų Prancūzijos jis parsisiųsdino vynmedžių ūglių.

Iki Antrojo pasaulinio karo „Penfolds“ kompanija daugiausia gamino spirituotą vyną ir brendį.  Vėliau šeimos palikuonys nusprendė didinti sauso vyno gamybą.

Ši užduotis buvo patikėta vyndariui Max Schubertui. Ilgą laiką tobulinęsis Europoje, vyriškis 1951 m. pagamino pirmąjį eksperimentinį „Grange Hermitage“ derliaus vyną, kurio didžiąją dalį sudarė vynuogių rūšis „Shiraz“. Eksperimentas pavyko, todėl ir daugiau nei po penkiasdešimties metų „Grange“ išliko Australijos raudonojo vyno kokybės ženklu.

Lietuvoje galima įsigyti „Penfolds Koonunga Hill Shiraz Cabernet Sauvignon“ vyno, brandinamo amerikietiško ir prancūziško ąžuolo statinėse. Šio gėrimo kokybę visame pasaulyje pripažino ir vyno ekspertai. Be kitų prizų, 2001 metais Tarptautiniame vyno konkurse Londone jam buvo suteiktas „Aukščiausios vertės metų raudonojo vyno“ apdovanojimas.

Baltasis vynas „Penfolds Koonunga Hill Chardonnay“ buvo pristatytas tik prieš vienuolika metų, tačiau tapo lygiaverčiu raudonojo vyno broliu.

Šiuo metu „Penfolds“ vyninė priklauso kompanijai „Southcorp wines“. Kaip ir kita garsi ir senas tradicijas turinti vyninė „Lindemans“, kurią prieš pusantro šimto metų taip pat įsteigė gydytojas iš Londono Henris Džonas Lindemanas.

Priešingai nei jo kolega H.Penfoldas, daugiau dėmesio H.Lindemanas skyrė stalo vynui, o ne stipriesiems gėrimams.  Be to, iš karto nusprendė visas jėgas skirti išlaikytam vynui.  Po keleto metų savo vyną "Lindemans Cawarra Claret" jis pradėjo eksportuoti į Jungtinę Karalystę.

1990 metais „Lindemans“ įsiliejo į kompaniją „Southcorp Wines“. Šiuo metu yra didžiausias šios kompanijos eksportuotojas, eksportuojantis ketvirtį visos „Soutcorp Wines“ vynų eksporto apimties.  Tarp geriausių pasaulio vyno rūšių, patekusių į įvairių vyno ekspertų renkamus sąrašus, yra tokių, kurių turime ir Lietuvoje.  Tai – „Lindemans Bin 50 Shiraz“, „Lindemans Bin 65 Chardonnay“ bei kupažinis „Lindemans Cawarra Semillon-Chardonnay“.  Beje, „Lindemans“ vyno serija „Bin“ yra tapusi viena populiariausių.

"Gurmano gidas" informacija