Atsikratykite įpročio gaivinti burnos kvapą cheminėm kramtomom ar purškikliais – naudokite natūralias priemones

2012-08-30
Atsikratykite įpročio gaivinti burnos kvapą cheminėm kramtomom ar purškikliais – naudokite natūralias priemones

Kodėl iš burnos sklinda nemalonus kvapas?

Visi žino, jog nesilaikantys burnos higienos, piktnaudžiaujantys tabaku, alkoholiu ar maistu su daug česnakų ir svogūnų, neišvengia nemalonaus burnos kvapo. Tačiau kartais sunku suprasti dėl kokios priežasties sklinda prastas burnos kvapas. Dažniausiai tai nutinka dėl burnos ertmėje susikaupusių bakterijų, kurios kaupiasi ant liežuvio, tarpdančiuose, aplink dantenas. Pradėjus irti šioms bakterijoms pasklinda nemalonus kvapas. Taigi, kad burnos kvapas būtų malonus, o dantys sveiki – pasirūpinkite savo virškinamuoju traktu ir nuolatine burnos ertmės higiena natūraliomis priemonėmis. Pavyzdžiui žaliavalgiai (valgantys tik termiškai neapdorotą, natūralų maistą) išvis nesivalo dantų, nes vartodami daug skaidulų turintį maistą (vaisiai, daržovės, žolės) skatinančius seilių išsiskyrimą ir dezinfekuojančius burnos ertmę apsaugo savo dantis ir dantenas nuo ligų.

Natūralios priemonės burnos higienai

Burnos kvapui malonaus aromato suteiks daugelis prieskoninių ar vaistinių žolelių, kai kurie pieno produktai – tai priemonės, kurias nesunkiai rasite virtuvėje ar pietaudami restorane ar kavinėje. 

Pieno produktai: fermentinis sūris ir pienas

Nekalbant apie sūrio ir pieno maistines ir skonio savybes, abu produktai efektyviai neutralizuoja rūgštis burnos ertmėje. Po maisto sukramtę gabalėlį fermentinio sūrio apsaugosite juos nuo ėduonies ir pašalinsite prieš tai buvusio maisto kvapą. Sūris pašalina ne tik kvapą bet ir prieš tai ragauto maisto skonį, todėl jei norite ragauti naujų patiekalų taip pat suvalgykite gabalėlį fermentinio sūrio. Na, o kad pienas sutraukia kvapus abejonių nekyla. Jei valgėte labai aštraus kvapo patiekalą, jo aromatą lengviau neutralizuos šilto pieno stiklinė.

Prieskoniai ir žolelės

Gvazdikėliai, muskatas, kmynai, petražolės, pankolis, kardamonas, rozmarinas, mėta ne tik šalina blogą burnos kvapą, dezinfekuoja burnos ertmę bet ir pagerina virškinimą.
Norint prieskonių pagalba neutralizuoti burnos kvapus reikia, po maisto, nedidelį jų kiekį pakramtyti. Dėl didelių eterinių aliejų kiekio daugelis prieskonių ne tik suteikia malonų kvapą bet ir dezinfekuoja burnos ertmę. Pavyzdžiui kmynų sėklose daug eterinio aliejaus, kurio pagrindinė dalis, laki medžiaga, suteikianti kmynams aromatą – kartonas. Šis aliejus naudojamas ne tik maisto pramonėje bet farmacijoje ir netgi kvepalų gamyboje. Išsiskyręs aliejus visų pirma dezinfekuoja burnos ertmę, panaikina bakterijas ir pašalina nemalonų burnos kvapą.

Eterinio aliejaus gausu ir gvazdikėliuose.  Šių, atogrąžose augančių gvazdikų, sudžiovintuose žiedeliuose esantis eterinis aliejus eugenolis, pasižymi ne tik aromatinėmis, bet ir dezinfekcinėmis savybėmis. Jei kmynus galima drąsiai vartoti pagal skonį, gvazdikėlių, dėl didelio eterinio aliejaus kiekio gausu eterinio aliejaus (~ 90 proc.)., patariama vartoti nedideliais kiekiais. Pakramtykite gvazdikėlį jei norite nustelbti burnoje esantį kvapą, kartu jis puikiai dezinfekuos visą burnos ertmę. Gvazdikėliai nuo seno plačiai naudojami ir stomatologijoje.

Jei prieskonių skonis pasirodys per daug intensyvus – pabandykite po valgio pakramtyti petražolių stiebus ir lapelius. Virtuvėje vertinamo prieskonio kvapą šiai žolelei suteikia eterinis aliejus, kurio svarbiausia sudedamoji dalis – apiolis, atgaivins ir burnos kvapą.

Ne tokios natūralios priemonės: kava ir citrusiniai vaisiai

Nors apie kavos naudą ir žalą kiekvieną dieną atsiranda po naują kontraversišką teoriją, pakramčius kavos pupelių stiprus jų aromatas nuslopina prieš tai buvusius. Tuo tarpu, apie apelsinų ir mandarinų aromatą pasklindantį per Kalėdas žino visi. Citrusiniuose vaisiuose (citrinos, apelsinai) gausu eterinių aliejų, kurie skleidžia malonų kvapą, taip pat ir dezinfekuoja.  Kadangi nei apelsinai, nei kava Lietuvoje neauga geriau šias priemones naudoti tik „iš bėdos“. Nors jų aromatines savybes sėkmingai galima išnaudoti kitose vietose, pavyzdžiui kvepinant gyvenamąsias patalpas, į lėkštutę įbėrus saują kavos pupelių sėklų ar prismaigsčius apelsiną gvazdikėliais.

Kaip pasikeitė dantų priežiūra per 7000 metų?

Labiausiai tikėtina, jog dantų pastą prieš daugiau nei 4000 metų prieš Kristų, išrado egiptiečiai, gaminę dantų pastą, iš galvijų kanopų pelenų miltelių su mira, degintų kiaušinių lukštų, pemzos ir vandenio arba tiesiog pemzos su vynu. Tuo tarpu neginčijamas faktas – nuo Romos imperijos laikų iki visai netolimo 18 a., šlapimas buvo viena pagrindinių dantų pastos sudedamųjų dalių, dėl jame esančio amoniako. Senovėje žmonės tikėjo, kad amoniakas palaikys natūralų dantų baltumą ir sveikatą, panašu, jog tuo tikima iki šiol, nes daugelyje dabartinių dantų pastų yra amoniako. Galima prisiminti, jog senovėje moterys ir pudruodavosi švino rūdos ir arseno mišiniu. Ką rintis šiandien – nuspręskite patys.

Pasiūlyk restoraną