Armenas Babayanas: „Mėgstu ne daug, bet skaniai pavalgyti“

Kalbiname įžymų armėnų dailininką Armeną Babayną, kuris Lietuvoje gyvena jau 16 metų. Mūsų šalyje jis pelnė didelį pripažinimą. Dailininko paveikslai pasižymi savotišku braižu bei gilia potekste. Tačiau mes gerb. Babayno paprašėme papasakoti ne apie kūrybą, o maistą.

Kaip pradedate dieną?
Atsikeliu anksti, apie 6 valandą. Ryte stengiuosi nevalgyti. Mano diena prasideda nuo rytinio kavos puodelio.

Ar puoselėjate armėniškos virtuvės tradicijas?
Mano žmona – taip pat iš Armėnijos, todėl namuose valgau armėnų nacionalinius patiekalus. Nors mėgstame ir cepelinus, lietuviškos virtuvės patiekalų gaminti nemokame. Cepelinų važiuojame į kavinę, esančią prie Pirčiupių. Ten jie skaniausi.

Ar esate išrankus maistui?
Taip. Mėgstu ne daug, bet skaniai pavalgyti. Kai būnu alkanas, paprašau žmonos, kad pagamintų ką nors skanaus.

Kokiuose restoranuose mėgstate lankytis?
Turiu prisipažinti, kad jau kurį laiką valgome tik namie. Apsilankėme daugelyje restoranų, net po kelis kartus, tačiau restoranuose patiekiamas maistas man nelabai skanus. Jau nebesinori ten eiti. Tačiau visa mano šeimyna mėgsta karaimų virtuvę, todėl dažnai (ypač vasarą) nuvažiuojame į Trakus.

Ar pats gaminate?
Kartais gaminu šašlyką arba žuvį. Namuose turime židinį, jame kepu savo mėgstamiausią lašišos šašlyką. Jam paruošti reikia kelių rūšių prieskonių. Apskritai armėnų virtuvėje naudojama daug šviežių prieskoninių žolelių, todėl vasarą, važiuodami su šeima į savo antruosius namus Armėnijoje, būtinai parsivežame prieskonių, kurie suteikia patiekalams ypatingą skonį.

Kokius gėrimus dažniausiai renkatės?
Paskutiniu metu vyno beveik negeriu, tačiau viešėdamas Armėnijoje išgeriu 1–2 taures gero vyno.

Kur verta apsilankyti nuvažiavus į Armėniją?
Tai nuostabi šalis, tačiau, kaip ir visur, yra įvairaus lygio įstaigų. Lyginant su Lietuva, tai gana brangi šalis. Restoranuose bei kavinėse daugiausia dirba jaunimas, bet aptarnavimo lygis yra labai aukštas. Lietuvoje mirga marga nuo drabužių ir batų parduotuvių, o Armėnijoje visur pilna restoranų. Tačiau skirtumas yra – Lietuvoje restoranu pasivadina net ir paprasta kavinė, o Armėnijoje restoranas yra restoranas, o kavinė yra kavinė. Tačiau ir vieni, ir kiti išlaiko aukštą lygį. Yra, žinoma, ir brangių restoranų, į kuriuos nueiti aš sau negaliu leisti. Ten aptarnavimas ir komfortas dar aukštesnio lygio, pavyzdžiui, ten apsilankiusieji sėdi ant baldų, kainuojančių šimtus tūkstančių eurų.

Elena Germanovič
Nuotraukos: iš asmeninio A. Babayano archyvo
Meniu.lt informacija