Visiems vištienos mėgėjams žinomo restoranų tinklo „Peri Peri”, sėkmingai veikiančio jau du metus, savininkas Ronaldas Nagrockis savo socialinėje paskyroje paskelbė restoraną vienam darbuotojų pardavęs vos už 1 Eur.
Ne viską lemia vaikų norai ir, galbūt, įpročiai. Tėvai restorane gali šiek tiek įtakoti vaikų pasirinkimą, kaip, beje, ir restorano virtuvė, nepaisant nusistovėjusių kulinarinių tradicijų šeimose.
Vaikams ypatingai svarbu, kaip atrodo patiekalas, dar prieš pradedant jį valgyti. Be to - jis turi būti taškus, aiškus ir protingai saldus...
Kokio lygio restoranų ir valgymo kultūrą esame pasiekę, ir, įdomiausia, link kur einame, galima spręsti pagal... vaikų meniu restoranuose. Galime svaigti apie Michelin žvaigždutes, apie gastronominius nušvitimus gourmet restoranuose, demonstruoti aukštosios ar molekulinės virtuvės žinias, atidarinėti visų pasaulio šalių virtuves, tačiau kol paskutiniame meniu lape siūlysime vaikus kimšti riebalais, cukrumi ir miltais, kulinarinė šalies ateitis apsiribos tik keliomis teisingomis vietomis ir nedidele sauja maisto žinovų ir kritikų, o visa kita taip ir liks – gausybė „katpėdėlių“ ir vartotojai, kuriems vis dar patraukliausi užkepti koldūnai.
Nors daugeliui GMO (genetiškai modifikuoti organizmai) maisto produktuose (ir pietų lėkštėse) atrodo dar gana nauja ir tolima Lietuvai tema, vertėtų būti atidiems. Prieš 20 metų JAV žuvivaisos bendrovė „AquaBounty“ pateikė paraišką gauti leidimą veisti genetiškai modifikuotas lašišas. Ką gi, prieš keletą metų JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) suteikė šį leidimą ir nuo šiol genetiškai modifikuota lašiša pripažinta tinkama naudoti maistui.
Klientai keičiasi, nes keičiasi viskas – mada, informacija, nuomonė ir.. reikalavimas kokybei bei individualumo išraiška. Maistas tapo ir savotiška asmens vertybių deklaracija, ir maistas bei lankomos vietos tapatinamos su mūsų asmens identitetu – mes esame tai ką ir kur valgome! Mums, kaip Jūsų klientams svarbu tai, kaip Jūs keičiatės...
Vis labiau tampa madingas sveikas vaikų meniu, vis garsiau ir supantamiau tampa atsakingas žuvies pasirinkimas, tikrai vietinių ūkininkų produkcija (lankytojams pateikiant informaciją apie konkrečius ūkininkus), miltiniai gaminiai be gliuteno, vietinės gamybos sūriai, mėsos, žuvies gaminiai, gėrimai.
Personalizuoti užsakymai ir technologijų bumas - visa tai buvo naujos sąvokos dar prieš metus, o šiandien apie tai jau ne tik kalbama, bet ir įgyvendinami sprendimai.
Panašu, kad pamažu požiūris į mėsą keičiasi ir viešajame maitinime. Aukšto lygio restoranuose iš lėkštės ją stumia jūros gėrybės, daržovės, grybai, ankštinės kultūros...
Kadangi Lietuvos barmenai skina laurus Europos ir pasaulio arenose, verta užsiminti ir apie tai, ko galite tikėtis įstaigose, žengiančiose koja kojon su karščiausiomis, bet ne banaliausiomis gėrimų (tame tarpe ir nealkoholinių!) madomis. Savo atradimus pradėkite nuo klausimo barmenams ar jie gali pasiūlyti Jums Switchel kokteilį!?
Kokią žuvį dažniausiai užsakote pietų ar vakarienės metu? Lašiša, doradą, tuną, paltusą, otą, tilapiją, pangasiją..., o gal karpį, amūrą, upinę ar ežerinę lydeką? Ar žinote šios žuvies kilmę, užauginimo būdą?
Prieš 3 metus apie tai aktyviai šnekėjo ir visą vakarieniavimo filosofiją ir renginius jaukios nostalgijos, asociacijų, vaikystės/jaunystės prisiminimų pagrindu kūrė vienas geriausių pasaulio restoranas „El cellar de can roca“. Šiandien apie tai jau šneka visas pasaulis restoranuose, kavinėse, virtuvės dizaino parodose... kol prie staliukų pasigirsta „jaučiuosi, kaip jaunystėje, per pirmą pasimatymą“ arba „taip skanu, kaip vaikystėje, lyg saulėti pusryčiai pas mamą“.
Istorija, pavertusi mažytį šeimos restoranėlį populiaria, klientų itin geidžiama vieta, vis tik netapo jo šlovės akimirka... arba nors „Michelin“ ir nebevertina restoranų pagal jų įrankius, serviruotę ar tualetus, žmonėms, atėjusiems į „Michelin“ restoraną, vis dar norisi kažko daugiau nei tik kokybiško maisto iš vietinių, sezoninių, šviežių žaliavų...
Pastaruoju metu viso pasaulio restoranai, barai, kavinės juda link vienodų tendencijų: sezoniškumas, vietinių ūkininkų produkcija, kūrybiškumas, tikras skonis ir...skaidrumas bei atsakomybė prieš valgytoją. Nepaisant to, ar restoranas yra „baltos staltiesės“ kategorijos ir turi krūvas pasaulinio lygio įvertinimų, ar tai tiesiog mažytė užkandinė, kurioje tiekiamas kokybiškas maistas, tačiau aprašytos tendencijos sieja tokius restoranus lyg nepertraukiama gija ir bet kokių „rūšių“ restoranai gali turėti vienodą „Michelin“ žvaigždžių skaičių. Taip sukuriama tikroji kokybė ir vertė, o ne tik dailus fasadas. Kaip „Michelin“, taip ir daugelis kitų pasaulinių restoranų vertinimo sistemų vis dažniau atsigręžia į šias vertybes ir geriausiųjų sąrašas tampa žymiai įdomesnis, o todėl ir geresnis.
Pasirodo, profesionaliausi pasaulio maisto vertintojai nenusisuka nuo greitojo maisto, nes ir šioje kategorijoje yra (ir vis daugėja) kokybiškų, tikrai gerų, atsakingų...
Neįprasti sprendimai bei koncepcijos ir „Michelin“ žvaigždės dera neįprasčiausiuose amplua. Tiesa - koks bebūtų įspūdingas šou, svarbiausia yra maistas!
Vegetariški restoranai – puikus pavyzdys ir įrodymas, kad aukšto lygio virtuvė, įmantrūs patiekalai, neribota kūryba virtuvėje ir pasaulinis pripažinimas gali būti lengvai pasiektas atsisakius mėsos. Dažniausiai virtuvės šefai (kaip, beje, ir sąmoningi restoranų lankytojai) mėsos savo meniu pradeda vengti, sužinoję arba pamatę, kokiomis sąlygomis šiuolaikinėse fermose auginami ir skerdžiami gyvuliai. O ir kam po tokių aukščiau paminėtų patiekalų kiltų mintis, kad „be mėsos nėra ką valgyti“?
Bandant atsakyti į klausimą kyla logiškos asociacijos: prabanga, pasaulinis pripažinimas, kaip stygos išsitempę padavėjai su baltomis pirštinėmis, baltos staltiesės, prancūziškas meniu, vieno mėnesio atlyginimo dydžio kaina už vakarienę. Ar tikrai taip yra visada? Tikrai ne.
Jeigu panagrinėtumėte geriausių pasaulio restoranų 50-uką, pamatytumėte, kad beveik visus juos jungia naujas požiūris į maisto skonio kūrimą, pasinaudojant neurogastronomijos žiniomis. Daugelis šių restoranų šefų įvardija tai kaip aktualiausią ateities tendenciją premium klasės restoranuose.
Restorane skambanti muzika – viena iš dažniausiai pro akis (ir ausis) praleidžiamų maisto skonio „sudedamųjų dalių“. Muzikos garsai įtakoja ir keičia jutiminius ir hedoninius pojūčius ir patirtis maisto metu. Suporuoti muziką ir maistą yra menas, tačiau galima pradėti ir nuo elementaresnių triukų.
Paradoksalu, bet JAV, labiausiai „nutukusioje“ pasaulio šalyje, gyva ir gaji maisto iššūkių („food challenge“) tradicija. Tai dažniausiai restoranų organizuojami iššūkiai, kurių metu lankytojai turi suvalgyti tam tikrą maisto kiekį per ribotą laiką arba varžytis, kas suvalgys daugiau. Laimėtojai dažniausiai tiesiog nemoka už suvalgytą maistą arba gauna „kreditą“ restorane, retais atvejais – piniginį prizą. Tokie iššūkiai ypatingai populiarūs BBQ, Grill ir kepsnių restoranuose.
Amerikietiškąją BBQ kultūrą greičiausiai ir aktyviausiai perima Didžiosios Britanijos šefai ir restoranai. Čia jau keletą metų skelbiami geriausių BBQ restoranų sąrašai, vadinasi, rinktis jau yra iš ko. Jūsų dėmesiui, trumpai – geriausieji iš geriausių. Planuokite gastronomines atostogas.
Amerikietiškąją BBQ kultūrą greičiausiai aktyviausiai perima Didžiosios Britanijos šefai ir restoranai, tačiau stebint BBQ restoranus, renginius ir organizacijas Lietuvoje, galima drąsiai teigti, kad visos įdomiausios naujovės atkeliauja greičiau nei per „nustatytą pauzę“.
Pasaulis nuolat vaikosi madų: sušiai, mėsainiai, spurgos.. Išgirdę trumpinį BBQ, užuodžiame salsvą dūmo kvapą, burnoje pradeda kauptis seilės ir, atrodo, dantys taip ir susminga į minkštą, apskrudusį šonkauliuką, apipiltą gausiu kvapniu ir tirštu BBQ padažu. Tačiau ar tai vienintelė teisinga asociacija? Ant grotelių kepta pica. BBQ pica? O, taip!..
Newest restaurant reviews
Best restaurant offers
Best recipes
Many, many other news
