Kai dienos darosi vis trumpesnės ir tamsesnės, ryškių spalvų ieškoti nejučia imame visur: šventinėse girliandose, ryto danguje, lėkštėse, naujose, anksčiau niekada neplankytose vietose. Vienas tokių, niūrų lapkričio dangų praskaidrinanti galinčių restoranų man pasirodė saulėtų Havajų įkvėptas „Please.lt“, kurį ir nusprendžiau aplankyti tamsų ir šaltą rudens vakarą.
Aukštą kartelę ypač lengva iškelti naujiems, anksčiau niekada negirdėtiems restoranų pavadinimams. O ypatingai tokioms vietoms, kurios, socialinėje erdvėje žada tikrus skonių atradimus, prilygstančius net pačioms įdomiausioms ir netikėčiausioms maisto kelionėms. Būtent tokiais žodžiais, apie savo dienos pietus atsiliepia „Marina Bistro“.
Restoranų bei kavinukių, kuriuose pusryčiai tiekiami ištisą dieną pavadinimus galėčiau suskaičiuoti ant rankų pirštų, todėl nenuostabu, jog nauja pusryčių vieta Vilniuje - „Moss Cafe“ akimirksniu patraukė mano dėmesį.
Legendiniu dažnai pavadinamas japoniško maisto restoranas Vilniuje „Kamikadzė“ savo lankytojus ilgą laiką džiugino kokybiškais, tačiau limituotais dienos pietumis. Įsimintinu jų skoniu ne kartą mėgavausi ir aš, bet, turiu pripažinti, šio japoniško maisto pasiilgdavau ne tik dienomis, bet ir vakarais.
Atrodo, jog Teatro aikštės pašonėje Klaipėdoje įsikūręs restoranas „Piccolini“ niekada nebūna tuščias. Kaskart praeidama pro šią vietą matau restorano duris varstančius lankytojus, o užsukusi vidun - be atokvėpio salėse besisukančias padavėjas. Išsiaiškinti, kodėl „Piccolini“ taip traukia klaipėdiečius ir miesto svečius, keliavau vieną šeštadienio popietę.
Savaitgalio popietė nedideliame, šviesos ir žmonių šurmulio pilname restoranėlyje ant jūros kranto. Skamba lyg atostogų romano puslapiuose aptiktas sakinys, tiesa? Tačiau kasmet pilnėjančiame Lietuvos pajūryje atsirado būtent tokia idiliška, it knygose aprašyta vieta, žaisimingu pavadinimu „Baltas Ruonis“.
Kai visko pilna ir vasaromis kiek perkrauta Palanga pasipildė dar vienu nauju restoranu aš ir nustebau, ir apsidžiaugiau. Netikėta buvo tai, kad naujasis restoranas „Amsterdam Plaza“ duris atverti nusprendė vasaros pabaigoje.
Kai išgirdau, jog Palangoje atsidarė naujas mėsos patiekalų restoranas „Barcode“, džiaugtis naujove nepuoliau. Iš pirmo žvilgsnio pamaniau, jog tai - eilinė kurortinė kavinė, svečius viliojanti niekuo neišsiskiriančiais skoniais.
Kelias link naujo japoniškos virtuvės restorano „Narushi“ mane veda į Vilniaus stoties rajoną. Mažytę, tačiau pilną Japonijos skonių erdvę atradau Halės turgaus pašonėje.
Apsilankyti „Hilton“ viešbutyje įsikūrusiame mėsos restorane „Beef Room“ buvo labai įdomu. Ar maisto kokybė ir personalo profesionalumas sužavės nuo pat pirmųjų atidarymo dienų?
Restoranas „monai“ yra vieta, kurią drąsiai rekomenduoju draugams. Be abejonės, išvyka į „monus“ savaime yra maža šventė, tad šeštadienio vakaro laukiau su nekantrumu.
Apie Klaipėdoje veikiantį restoraną „Momo grill“ girdėjau daug puikių atsiliepimų. Ar nuolat kintantis „Momo grill“ meniu nesiliauja stebinti ištisus metus? Išsiaiškinti keliavau šiltą birželio vakarą.
Klaipėdoje veikiantis pabangus restoranas „Neve nekalba labai garsiai. Pasidomėjusi apie šį restoraną pamaniau, jog tai solidi, užsienio svečius ir vyresnę publiką traukianti vieta.
Šį restoraną anksčiau teko lankyti ne kartą. Neseniai jis atnaujino meniu, valgiaraštyje vietos palikdamas krosnyje keptoms picoms, naminiams makaronams bei velyviesiems pusryčiams.
Prasidėjus šiltajam sezonui, į Lietuvos pajūrį atkeliauja nauji restoranai ir kavinukės. Vienas jų - nedidelis, tačiau jaukus restoranėlis Palangoje - „Macaroni“, tad vieną šeštadienio popietę patraukėme į Palangą.
Palangoje įsikūrusį „Šilelį” atradome dar praėjusią vasarą ir čia su malonumu užsukdavome šiltais vakarais. Tačiau tai, ką „Šilelyje” atradome pavasario sekmadienio popietę mus ir pradžiugino, ir nuliūdino.
Klaipėdos centre, daugiau nei prieš pusantrų metų sužibo romantiškas pavadinimas - „Mudu“. Skubėdamas pro šalį nepasakytum, jog tai - sušilti kviečiantis jaukus restoranas. „Mudu“ valgiaraštis man paliko gerą įspūdį - nepriminė nei kelių tomų knygos, nei kvietimo į renginį.
Žaismingas pajūrio restoranas „Barbarosa“ mano dėmesį patraukė nuoširdžia komunikacija bei daug žadančiais, patiekalų aprašymais. Iš tiesų, kas gi nenorėtų papietauti nuotaikingoje ir dar sočiais valgiais garsėjančioje vietoje?
Turiu pripažinti, jog rinkdamasi, kokius restoranus norėsiu aplankyti Druskininkuose, „Toli Toli” pavadinimą įrašiau pirmoje vietoje. Šis restoranas patraukė mano dėmesį kelionių įkvėptu stiliumi, nenuobodžiu patiekalų meniu bei ta, net nuotraukose juntama, sušildančia atmosfera.
Išgirdus pavadinimą „Onorė“ mintyse imi kurti subtilios, lengvos ir jaukios vietos paveikslą. Tai - pavadinimas, kuris galvoje tarytum šoka lėtą valsą, sukasi ratu, kaip elegantiška žiemos snaigė. Būtent tokių pirmųjų pamąstymų įkvėpta, šią vietą panorau išbandyti lengviems šeštadienio pietums Palangoje.
Nauja vieta uostamiestyje - tokį reiškinį išvysi ne kasdien. Iškart susidomėjau, kokia tai vieta. Ant durų puikavosi naujas, šiuolaikiškas pavadinimas - „Old Town Brasserie“. Patikrinti, ar šią vietą galėsime įtraukti į „perlais“ vadinamų pajūrio restoranų sąrašą, buvo be galo smalsu.
„Gaspar's“ pamėgau dėl išskirtinių, į aukštesnį lygį kilstelėjamų dienos pietų. Sugrįžti į šią vietą dar ir dar kartą norėdavosi ne tik dėl gardaus pietų maisto, bet ir dėl malonaus, gyvo, organiško aptarnavimo bei stilingo ir jaukaus interjero.
Staliuką restorane „Skandalas“ rezervuoti pavyko tik po atkaklių, dvi savaites trukusių bandymų. Juk tai legendinis, daug metų Klaipėdoje gyvuojantis, ir neseniai po remonto darbų atsinaujinęs restoranas, tad žmonės į šią vietą savaitgaliais plūsta dar didesniais srautais.
Ar kada nors susimąstėte, koks jausmas pietauti danguje? Turiu pripažinti, jog ne kartą svajojau apie šiuos du dalykus, kai ragaujant kokybiškus patiekalus, tuo pat metu gali grožėtis judraus miesto panorama. Galbūt nustebsite, tačiau tokia vieta Lietuvoje tikrai egzistuoja.