Turbūt jau ne kartą girdėjote, jog daugiau nei pusė pasaulio žuvies išteklių yra visiškai išeikvoti ir dar trečdalis – pereikvoti arba ženkliai sumažėję, o po mažiau nei keturiasdešimties metų komercinės žvejybos ir visai nebeliks. Iliustracijų šiems statistiniams duomenims ir prognozėms ieškoti „už jūrų marių“ nereikia. Lietuvos žvejai parduoda savo laivus, nes per 3 metus sugaunamų žuvų kiekiai sumažėjo tris kartus. Ar turėtumėme nebevalgyti žuvies? Ne! Paprasčiau išmokti, kaip ją pasirinkti, kad ir po trisdešimties metų būtų galima ja mėgautis.
Pasinėrę į diskusijas apie sveiką, ekologišką maistą ar ieškodami netikėtų, gurmaniškų sprendimų, kuriais galėtume nustebinti mūsų kulinarinių ieškojimų vertintojus, dažnai žvalgomės per toli ir nepastebime, ką turime panosėje. Ir visai nesvarbu, kas tie vertintojai: artimieji prie šventinio stalo, ar restorano lankytojai, vertinantys naują meniu.
Mėsa – neatskiriama mūsų raciono dalis. Per paskutiniuosius 30 metų mėsos gamyba globalioje rinkoje beveik padvigubėjo ir ateityje numatomas tik drastiškas augimas.
Ekologiškumo mada keliauja per Lietuvą. Mūsų akimis tai, kas ekologiška, jau savaime atrodo sveika. Ieškome ekologiškų vaisių, daržovių ar kitų maisto produktų. Gal net auginamės juos patys ir tikime, kad viskas, kas yra iš gamtos, yra sveika. Bet kaip iš tiesų mes klystame…
Maistui tinkamų žolių galima prisiskinti saulės sušildytuose šlaituose, atviresnėse miško aikštelėse. Ir jei Jūsų galva nėra užkimšta bereikalingais stereotipais, iš jų pasigaminti gurmaniškas salotas, padažus, sriubas...
Iš tiesų visai nesudėtinga pakeisti savo įpročus - reikia tik šiek tiek pastangų... kurių, dėja, vis nededameir nesistengiame ne tik, kad pagerinti savo sveikatos būklę, bet ir tausoti aplinką, gamtą, artimuosius. Jei visi galvotume, ką valgome ir kokia įtaką daro maistas sveikatai bei atsižvelgtume į rekomendacijas - nebūtų jokių problemų su sveikata bei aplinka!
„Protingų“ ir sveikų mitybos įpročių nauda negali būti apskaičiuojama pinigais ir išmatuojama kiekiais... Jei Jums rūpi tai, kaip valgote ir ką valgote arba nesate abejingi jus supančiai aplinkai – siūlome keletą labai naudingų, o svarbiausia – išbandytų praktinių patarimų.
Vartotojų susidomėjimas tuo, ką jie valgo, auga. Atitinkamai didėja ir poreikis maisto kokybei. „Apmaudu, tačiau siekdami padidinti minėtųjų gaminių patrauklumą, tiekėjai neretai pakomentuoja, kad tai ekologiški ar išskirtinės kokybės produktai. Iš tiesų šie gaminiai nėra nei ekologiški, nei išskirtinės kokybės.."
Žaliavalgystė – gyvenimo būdas propaguojantis gyvo/žalio maisto vartojimą. Gyvas maistas (angl. raw food) tai nevirtas, nekeptas ir kitaip aukštoje temperatūroje neapdorotas maistas. Kalbamės su Linu Kesminu. Linas darbuojasi virėju, nuolat apsuptas žmonių, junk food‘o tėvynėje – JAV, paradoksalu bet virėjas jau kelerius metus propaguoja žaliavalgystę ir teigia naujai atradęs daugelį pojūčių.
Kiekvienas skirtingai mąstome apie ateitį. Daugelis turbūt norėtume nors kiek daugiau nei turime dabar. Dargužiuose gyvenantis ūkininkas Valdas Kavaliauskas atvirai sako, kad ateityje siekia gyventi dar ramiau ir lėčiau. Šiuo siekiu paremta visa jo veikla. Garsaus sūrininko darbe ir gyvenime daug svarbesni bendravimo, solidarumo ir sąmoningumo motyvai.
JAV maisto ir vaistų valdyba (FDA) pranešė, kad genų inžinerijos rezultatas - dvigubai greičiau auganti lašiša yra saugi žmogaus sveikatai, tačiau reikia atlikti daugiau išsamių tyrimų, prieš jai patenkant ant amerikiečių stalo...
Ar ką nors girdėjote apie žaliąjį maistą (angl. raw food)? Vis daugiau žmonių valgo termiškai neapdorotus produktus.
Kalbą galima pradėti šabloniškai primenant, kad vanduo yra gyvybiškai svarbus žmogaus organizmui.
Patys mažiausi iš mūsų yra labiausiai nuskriausti. Dar net negimęs kūdikis nuodijamas per į motinos organizmą patekusį maistą, higienos priemones, ore sklandančias toksines medžiagas.
Naujausias restoranų apžvalgas
Geriausius restoranų pasiūlymus
Geriausius receptus
Daug, daug kitų naujienų
