Lietuvos vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacija jungiasi prie iniciatyvos „Stiprūs kartu“ ir kviečia virtuvės šefus bei virėjus, galinčius gaminti savo virtuvėse, padėti tiems, kam ypač sunku.
Gruodžio 2-ą dieną vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami susiburti į labdaringus pusryčius, kurių metu surinktos lėšos bus skirtos onkologinėmis ligomis sergančių vaikų patalpų remontui.
Kavinėse ir restoranuose zujantys padavėjai ir barmenai – neatsiejama kokybiško aptarnavimo dalis. Vis dėlto populiarėjant bei besiplečiant kavinių tinklams, neatsiejamai auga ir specializuotų darbuotojų paklausa.
Šių metų rezultatai rodo, kad šefo vaidmuo, jo įtaka, kuriant išskirtinę restorano patirtį ir emociją yra esmė. Taip pat labai smagu ir Lietuvoje matyti pasaulinę tendenciją, kad, norint būti sėkmingam nebeužtenka padaryti tik įspūdingo patiekalo –labai svarbu laikytis tvarumo ir kitų atsakingo vartojimo principų, naudoti kuo daugiau vietinių produktų [...]
„Brasserie de Verres en Vers“ kviečia sveikos ir sezoninės virtuvės gerbėjus ragauti šparagų meniu. Gegužės 9 - Birželio 12d., skubėkite atsivalgyti, kol šparagai dar švieži, nes tokie jie patys skaniausi.
Turbūt jau žinote, kad maisto produktai ir jų sudedamosios dalys alergiškiems žmonėms gali sukelti rimtas pasekmes? O gal ir patys esate ar jūsų šeimos nariai yra alergiški kokiai nors maisto sudėtinei daliai ir žinote ką reiškia užsisakyti jums tinkantį maistą restorane?
Kelerius pastaruosius metus Lietuvoje ir visame pasaulyje ypatingai aktualūs tapo žuvų pasirinkimo ir vartojimo klausimai. Nemaža dalis itin mėgstamų žuvų rūšių atsidūrusios ties išnykimo riba, o žuvininkystės ūkiuose užaugintos žuvies kokybė ne visada tenkina sveikos mitybos šalininkų lūkesčius. Tačiau yra ir gerų žinių! Kai kurių žuvų rūšių ištekliai per pastaruosius metus pasiekė buvusį lygį, Lietuvoje atsiranda vis įvairesnių auginamų žuvų rūšių, yra puikių specialistų, padedančių atsakingai pasirinkti žuvį ir prisidėti prie išteklių tausojimo. Į ką svarbiausia atkreipti dėmesį renkantis žuvį, pataria leidinio „Žuvų gidas: vadovas atsakingam žuvies ir jūros gėrybių vartotojui“ sudarytojas Robertas Staponkus.
Mažiau nei per dvi valandas Didžiojoje Britanijoje susidaro tiek atliekų, jog jomis galima būtų užpildyti Siemens areną. "Pradėk nuo savęs" - taip skelbia visos sąmoningo vartojimo ir aplinkosaugos kampanijos. Tą ir nusprendė padaryti 50-ies vietų restorano įkūrėjas Douglas McMaster, kurio restoranas dirba "zero waste" arba "nulis atliekų" principu.
Vartotojai, manantys, kad etiketėse esanti informacija klaidina arba kaip nors kitaip pažeidžia jų teises, kviečiami patys įkelti etikečių fotografijas su savo klausimais ir komentarais. Į kiekvieną klausimą atsakys kompetentingi ekspertai, valstybės institucijų arba nevyriausybinių organizacijų atstovai.
1994 m. Danijoje buvo pradėta įgyvendinti aplinkosauginė Žaliojo rakto programa, kuria siekiama skatinti atsakingo verslo principus ir aplinkosaugines iniciatyvas apgyvendinimo paslaugų sektoriaus įmonėse. Šiuo metu daugiau nei 2000 dalyvių 40-yje šalių apdovanoti Žaliojo rakto programos sertifikatais. Lietuvoje Žaliojo rakto programa pradėta įgyvendinti 2003 metais.
Geriausi didžiausių Prancūzijos, Italijos, Skandinavijos restoranų virėjai (nuo Michelin žvaigždutėmis pažymėtų iki nedidelių, bet tarptautinėje arenoje įvertintų restoranų) daugelį produktų perkasi patys. Ne, ne užsakinėja patys, o renkasi kiekvieną rytą turguje, kur žino, kada ir kas pardavinėja šviežiausius ir geriausius produktus. O Lietuvoje...?
Jeigu šiandien restoranas orientuojasi į pigiausias žaliavas ir filosofiją „pelnas – šiandien, o rytoj – bus matyti“, atėjus tam rytojui gali tekti ant durų kabinti iškabą „Parduodu“, nes visame pasaulyje restoranų verslas keičiasi iš esmės. Per paskutiniuosius dvejus metus viešojo maitinimo sektorius sparčiai persiorientuoja į vietinę produkciją, sezoninę virtuvę, tvarius interjero sprendimus, dėmesį antrinių žaliavų perdirbimui ir tinkamam utilizavimui, mažesnes, bet daugiau maistinių medžiagų turinčias porcijas (ką rinksitės – ar vieną laisvėje užaugintos ir maitintos natūraliais pašarais vištos kiaušinį, kainuojantį 1 Lt, ar tris kiaušinius vištų, gyvenančių narvuose ir šeriamų GMO pašarais, tačiau kainuojančius po keliasdešimt centų?).
Šių metų (2013 metų birželio 5d.) Pasaulinės Aplinkosaugos Dienos tema - Suprask.Valgyk.Tausok. Tai iniciatyva, kurios tikslas yra sumažinti ekologinį maisto pėdsaką. Pasak Jungtinių Tautų Maisto ir Žemdirbystės Organizacijos (angliškai UN Food and Agriculture Organization, FAO), kiekvienais metais 1,3 milijardų tonų maisto yra išmetama. Tai yra lygiai tiek, kiek pagamina dauguma Afrikos šalių (angliškai sub-Saharan Africa).
Kuomet visame pasaulyje buvo renkami geriausi restoranai, Lietuvoje trečiadienį, išrinktas Atsakingiausias Lietuvos restoranas. Juo tapo restoranų grupė Fortas su restoranu „Terrazza“. Atsakingiausias Lietuvos restoranas 2013 išrinktas už didžiausią pažangą, skaidrumą bei sąžiningą požiūrį į klientą.
Jau trečius metus iš eilės visame pasaulyje auga vietinės, sezoninės, ūkininkų produkcijos populiarumas. Tiek geriausių pasaulio restoranų meniu, tiek ir namų virtuvėje. Lietuvos šefai taip pat neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų ir pateikia idėjų, kaip iš sezoninių, lietuviškų produktų sukurti prabangius, savo kokybės ir kūrybingo sprendimo prasme, pietus.
Per pastaruosius metus pasaulinis viešojo maitinimo sektorius sparčiai persiorientuoja į vietinę produkciją, sezoninę virtuvę bei į daugiau maistinių medžiagų turinčias porcijas. Beveik 100 įvairių Lietuvos restoranų, kavinių atstovų, iš daugiau nei 50 maitinimo įstaigų, balandžio 30 d. Vilniuje pirmą kartą susirinks tam, kad išmoktų prisitaikyti prie kylančių vartotojų poreikių - sveikesnio maisto ir skaidresnio bei atsakingesnio požiūrio į viešojo maitinimo verslą.
Meniu.lt kartu su gyvūnų prieglauda „Lesė“ inicijuoja paramos beglobiams gyvūnams projektą „Viena vakarienė restorane = 30 vakarienių šuniukui prieglaudoje“, prie kurio kviečiame prisijungti draugiškus augintiniams restoranus ir kavines bei LARTA (Lietuvos atsakingų restoranų ir tiekėjų tinklas) narius bei ketinančius jais tapti.
Įvairiose pasaulio šalyse skiriasi politika dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) prieinamumo rinkoje – nuo paties liberaliausio iki griežčiausio modelio. Amerikoje be vargo plinta didžiausios jų plantacijos, o Europa kol kas į šią plėtrą žiūri atsargiau. Lietuva nevengia draudimų, tačiau jos pozicija neaiški. Apie tai – diskusija su žaliųjų judėjimo atstovu Andrejumi Gaidamavičiumi ir susivienijimo Žali.lt koordinatore Virginija Vingriene.
Planuojant Europos žuvininkystės sektoriaus ateitį pirmą kartą atsižvelgta į gamtosaugininkų siekį išsaugoti žuvų išteklius – pritarimą balsavimu šią savaitę išreiškė didžioji dauguma Europos Parlamento narių. Tai leidžia tikėtis, kad ir kitos Europos Sąjungos institucijos atsižvelgs į būtinybę nutraukti žuvų išteklių pereikvojimą ir jau šiais metais bus patvirtinta iš esmės reformuota, žuvų išteklių apsaugą ir racionalų naudojimą užtikrinanti Bendroji žuvininkystės politika (BŽP).
Šis straipsnis apie tai, kad mes susėdę prie šventinio (ar tiesiog gausiai nukrauto) stalo su savo artimaisiais ir dalindamiesi šiluma, tuo pačiu metu netiesiogiai prisidedame prie savo planetos niokojimo ir prie to, kad kitų šventinis (ar net kasdienis) stalas būtų tuščias. Tai istorija, kurios jus neišgirsite kiekvieną dieną rėkiant jums iš plačiųjų televizorių ekranų ar nepamatysite internetinių svetainių antraštėse. Tai istorija, kuri visada lieka paraštėse, mokslininkų stalčiuose ar bereikšmių darnios plėtros darbo grupių kabinetuose. Ta istorija yra susijusi su mūsų maistu, kurio didelę dalį sudaro gyvulinės kilmės produktai.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kasmet sulaukia vis daugiau gyventojų klausimų apie tai, kokiais genetiškai modifikuotais maisto produktais prekiaujama Lietuvoje, kaip vykdoma jų kontrolė, kokie teisės aktai juos reglamentuoja, ar parduotuvėse genetiškai modifikuoti maisto produktai turi būti išdėlioti atskirose lentynose, kaip jie ženklinami ir kt.
Šalyje išaugintuose rapsuose aptikti genetiškai modifikuotų augalų pėdsakai užminė mįslę: ar tai tėra atsitiktinis atvejis, ar genetiškai pakeistos kultūros jau pradeda plisti po Lietuvą? Specialistai nuogąstauja, kad jei genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) kontrolė nebus sustiprinta, po 10 metų šalies laukuose ir pakelėse karaliaus genetiškai pakeistos kultūros ir chemikalais nesunaikinamos piktžolės. GMO stebėseną Lietuvoje vykdančios institucijos pripažįsta, kad kontrolė yra per menka.
Rugsėjis - Carlson Rezidor Hotel Group viešbučių tinkle - Veiklos mėnuo. Baltijos šalyse veikiantys Radisson Blu ir Park Inn by Radisson viešbučiai šiais metais kartu su BalticMiles lojalumo programa organizavo labdaros rinkimą sunkiai besiverčiantiems žmonėms.
Didžiuliai elektros energijos, vandens kiekiai, pakuočių ir maisto atliekos – restoranai tikrai nėra draugiškiausias aplinkai verslas. Tačiau, kaip ir visose srityse, viešojo maitinimo įstaigose „žaliavimo“ bumas nesvetimas. Nekalbant apie tariamus „natūralius“ produktus iš tiesų egzistuoja būdai, kaip restoraną paversti draugiškesniu aplinkai.
Naujausias restoranų apžvalgas
Geriausius restoranų pasiūlymus
Geriausius receptus
Daug, daug kitų naujienų
