Ieškodama jaukios kavinukės popiečio pašnekesiui su bičiule, iškart aptikau „Bookafe“, esančią Stiklių gatvėje. Kavinukės, kuriose galima aptikti knygų ir išgerti kavos dažniausiai yra nišinės vietos, turinčios savo idėjinį konceptą.
Žinia apie naujai atsidariusį sušių restoraną Vilniuje nuaidėjo labai garsiai – pirmiausia, dėl vietos - įsikūrė ne centre, kaip būtų įprasta, bet Žvėryne.
Neslėpsiu, perskaičiusi krūvą teigiamų atsiliepimų, į šviežios žuvies restoraną „Fisheria“, keliavau tikėdamasi ne tik malonaus pasisėdėjimo vakaro pavėsyje, bet ir naujų, stebinančių gastronominių atradimų.
Pratęsus karantiną, ir vėl užsisakome maisto į namus. Kad ir koks skanus ir sveikas būtų namie gamintas maistas, labai pasiilgau picos! Šį kartą nusprendėme išmėginti Mamma pizza virtuvę.
Neseniai Kaune duris atvėrė picerija šmaikščiu pavadinimu „Lesyklėlė“. Akį traukiančios nuotraukos soc. tinkluose atkreipė ir mano dėmesį, tad ilgai nesvarsčiusi nusprendžiusi paįvairinti savąjį karantino meniu.
Restoraną „Felsner“ nusprendžiau aplankyti praėjus beveik trims mėnesiams nuo jo atidarymo. Išgirdusi pirmuosius teigiamus atsiliepimus, tikėjausi išties nebogos gastronominės patirties.
Jūros gėrybių mėgėjai vilniečiai greičiausiai girdėję ar lankęsi Halės turguje kiek anksčiau gyvavusioje prancūziškoje krautuvėleje-bistro ,,Sraigė, Vynas ir Varlė”. Restoranas ,,Greita Sraigė“ yra tenykštė krautuvėlė-bistro, persikėlusi į atokesnę Vilniaus vietą – Dvarčionis.
Sužinojusi apie Klaipėdoje veikiantį, armėniškos - Viduržemio jūros regiono virtuvės patiekalais garsėjanti restoraną „Pepper Grey“, pamaniau, jog galbūt ši vieta leistų pažinti, o gal net - įsimylėti iki šiol nepažintą Rytų skonį
Kai kalba pasisuka apie dėmesio vertus restoranus Klaipėdoje, imu gūžčioti pečiais ir, dar kartą gerai pagalvojusi, vardinu tuos pačius, jau ne kartą girdėtus pavadinimus. Atrodo, Lietuvos pajūrio restoranų rinkoje pasikeitimų kur kas mažiau nei sostinėje: uostamiesčio lyderiai aukštų pozicijų niekaip neperleidžia naujai atsidarančioms vietoms.
Savo vardą užsitarnavę ir toliau sėkmingai gyvuojantys restoranai klientus vilioja skirtingais konceptais, kokybiškais patiekalais ir puikiai suderintais skoniais. Vyno baras-restoranas „Somm”, sušių restoranas „Rise”, erdvus viešbučio restoranas „Time” bei jaukus vyresnysis „Time” brolis – restoranas „Dine”. Pastarąjį ir nutariau aplankyti.
Burmistras apjungia Lietuvos didikų bei bajorų tradicinius patiekalus ir Europietišką virtuvę. Tai - Bernelių užeigos projektas, tad didžioji dalis meniu gali pasirodyti kiek pažįstama.
Trumpas ir aiškus pavadinimas - „Mo bistro“ veikiausiai pažįstamas daugeliui vilniečių. Juk tai - vieno lankomiausio ir moderniausio Vilniaus muziejaus dalis.
Nors erdvi „Gerų laikų“ salė nepasižymėjo šiluma, prisėsti čia buvo išties malonu. Interjeras man nepasirodė nuobodus ar panašus į daugumą naujai atsidarančių restoranų, atvirkščiai - „Gerų laikų“ erdvė - spalvinga ir dinamiška.
Ar kada nors susimąstėte, kaip puiku būtų nors akies krašteliu žvilgtelėti ar net pačiam atsidurti svetingumu garsėjančių italų namuose, kai jie vakarieniauja? Nė neabejoju, prisėsti prie valgiais nukrauto stalo būtumėte pakviestas akimirksniu.
Kai dienos darosi vis trumpesnės ir tamsesnės, ryškių spalvų ieškoti nejučia imame visur: šventinėse girliandose, ryto danguje, lėkštėse, naujose, anksčiau niekada neplankytose vietose. Vienas tokių, niūrų lapkričio dangų praskaidrinanti galinčių restoranų man pasirodė saulėtų Havajų įkvėptas „Please.lt“, kurį ir nusprendžiau aplankyti tamsų ir šaltą rudens vakarą.
Aukštą kartelę ypač lengva iškelti naujiems, anksčiau niekada negirdėtiems restoranų pavadinimams. O ypatingai tokioms vietoms, kurios, socialinėje erdvėje žada tikrus skonių atradimus, prilygstančius net pačioms įdomiausioms ir netikėčiausioms maisto kelionėms. Būtent tokiais žodžiais, apie savo dienos pietus atsiliepia „Marina Bistro“.
Rudens spalvomis nuspalvintas senamiestis šiandiena mus atvedė ne kur kitur, kaip į gero alaus gerbėjų jau spėtą pamėgti gastropub’ą - HOP DOC.
Restoranų bei kavinukių, kuriuose pusryčiai tiekiami ištisą dieną pavadinimus galėčiau suskaičiuoti ant rankų pirštų, todėl nenuostabu, jog nauja pusryčių vieta Vilniuje - „Moss Cafe“ akimirksniu patraukė mano dėmesį.
Legendiniu dažnai pavadinamas japoniško maisto restoranas Vilniuje „Kamikadzė“ savo lankytojus ilgą laiką džiugino kokybiškais, tačiau limituotais dienos pietumis. Įsimintinu jų skoniu ne kartą mėgavausi ir aš, bet, turiu pripažinti, šio japoniško maisto pasiilgdavau ne tik dienomis, bet ir vakarais.
Šiandieną, smagiai riedant paspirtukais, visai naujai išklotu laisvės alėjos grindiniu, akis užkliudė restoranėlis, kurio anksčiau nebuvome pastebėję. Sakote kas gi tai? O gi restoranas MANGAL!
Atrodo, jog Teatro aikštės pašonėje Klaipėdoje įsikūręs restoranas „Piccolini“ niekada nebūna tuščias. Kaskart praeidama pro šią vietą matau restorano duris varstančius lankytojus, o užsukusi vidun - be atokvėpio salėse besisukančias padavėjas. Išsiaiškinti, kodėl „Piccolini“ taip traukia klaipėdiečius ir miesto svečius, keliavau vieną šeštadienio popietę.
Tai vieta, į kurią negali eiti skubėdamas ir tikėtis, kad spėsi į spektaklį, prasidedantį už geros valandos. Tai vieta, į kurią ateini pabėgti nuo kasdienio tempo, tarsi pavaros perjunginėjamo į vis didesnį režimą sulig kiekviena darbo savaitės diena.
Savaitgalio popietė nedideliame, šviesos ir žmonių šurmulio pilname restoranėlyje ant jūros kranto. Skamba lyg atostogų romano puslapiuose aptiktas sakinys, tiesa? Tačiau kasmet pilnėjančiame Lietuvos pajūryje atsirado būtent tokia idiliška, it knygose aprašyta vieta, žaisimingu pavadinimu „Baltas Ruonis“.
Prieš gerą mėnesį Kauno Laisvės alėjoje duris atvėrė restoranas Meet & Taste. Vėlyvą sekmadienio rytą atvykus papusryčiauti, buvome pasitikti malonaus padavėjos pasisveikinimo ir ne itin jaukios atmosferos.
Naujausias restoranų apžvalgas
Geriausius restoranų pasiūlymus
Geriausius receptus
Daug, daug kitų naujienų
