Jau ne vieni moksliniai tyrimai įrodė, kad Viduržemio jūros regiono gyventojai kur kas rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, kai kurių organų vėžiu, be to, daugelis jų yra ilgaamžiai. Taip, jie valgo daug alyvuogių ir praktiškai geria alyvuogių aliejų. Bet nei vienas jų neaugina juodųjų alyvuogių – kodėl?
Serbų virtuvė gana įvairi. Pasaulio virtuvių žinovai teigia, jog tai – Viduržemio jūros regiono, Turkijos ir buvusios Austrijos-Vengrijos imperijos kulinarinis mišinys.
Harissa – tai padažas, gaminamas iš „čili“ pipirų (dažniausiai rūkytų), česnakų, kartais kalendros, kmynų, alyvuogių aliejaus.
Planetos gyventojai mėgsta ryžius. Šis skanus ir vertingas produktas vadinamas pasaulio duona, nes vartojamas visose šalyse.
Tradicinė švedų virtuvė nepasižymi didele įvairove ir yra mažai žinoma kitose pasaulio šalyse.
Prieš gerus 20 metų svečioje šalyje (ne Italijoje) gauti tikro itališko kumpio, parmezano sūrio, alyvų aliejaus ar balzaminio acto buvo veik neįmanoma.
Ispanijoje esti gausybė įvairių lengvų užkandžių, vadinamų tapas. Jie atspindi aktyvų ispanų gyvenimo būdą.
Joks italų virtuvės patiekalas negali būti įsivaizduojamas be duonos (pone). Ji valgoma su sriuba, daržovėmis, žuvimi ar mėsa.
Kai smaguriai pasimėgaudami kalbasi apie sūrį, pirmiausia mini prancūziškąjį. Kodėl? Šveicariškas daromas taip pat seniai, o gal ir dar seniau.
Amerikiečių mokslininkai teigia, kad vynas ir sūris – ne itin vykęs derinys, todėl bus greitai pamirštas.
Patį didžiausią tortą iš ledų, kuris tuoj pat buvo užregistruotas „Pasaulinėje Gineso rekordų knygoje“, pagamino Kinijos ledų gamintojai.
Sojos – viena seniausių žmonijos auginamų kultūrų, kilusi iš Pietryčių Azijos.
Bulvė – daržovė, be kurios lietuviai neįsivaizduoja savo raciono. Apie ją sklinda legendos ir pasakojimai.
Legendų apie makaronų kilmę begalė. Tyrinėdami IV a. prieš mūsų erą kapavietę Egipte, mokslininkai rado paveiksliuką, vaizduojantį kažką panašaus į makaronų gaminimo procesą.
Nors makaronais garsėja Italija bei sklando teorijos apie tai, jog jie kilo iš Artimųjų Rytų, mokslininkai pareiškė, kad jiems pavyko aptikti prieš 4 tūkst. metų pagamintų makaronų Kinijoje.
Sušis dar vadinamas japoniška duonele. Šis patiekalas valgomas lazdelėmis arba rankomis.
Jei jau mūsų maisto gamintojai ryžosi stambiau malti kviečius ir pardavinėti ne tik manų kruopas, bet ir kuskuso, tai mūsų patriotinė pareiga paremti jų iniciatyvą ir plačiau taikyti savo virtuvėje šį naują produktą.
Kas yra europietiškas fondiu ir kaip jį gaminti, „Omni laiko“ puslapiuose jau kalbėta.
Na, argi nesmalsu pasigaminti patiekalą iš filmo arba romano?
Aptarti šį desertą verta dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia dėl to, kad vis dažniau jį aptinkame Lietuvoje besikuriančių itališkų užeigų valgiaraščiuose.
Florentietiškas kepsnys su kaulu - vienas iš brangiausių italų mėsos patiekalų.
Jei jau pradėjome gilintis į italų mėsos valgymo tradicijas, tai negalima nutylėti florentietiško bifštekso.
Užtenka perkirsti Lenkijos sieną bei pasukti į Europos pietus ir restoranėlių meniu vis dažniau greta italų pastos rasime ispanų paelją (isp. „paella“).
Itališkas sūris yra aštraus, ryškaus skonio, jis neatsiejamas nuo šviežių daržovių ir gaivaus, lengvo itališko vyno.
Naujausias restoranų apžvalgas
Geriausius restoranų pasiūlymus
Geriausius receptus
Daug, daug kitų naujienų
