Grįžusi iš beveik mėnesio trukmės kelionės mašina po Ukrainą ir Krymą, per ukrainietiškos virtuvės vakarą, kurį organizavau artimiausiems draugams, norėdama pasidalinti įspūdžiais, buvau kategoriška – niekada daugiau! Mažų mažiausiai traukė ten grįžti, o ir įspūdžiai tikrai nepriminė tų, girdėtų iš draugų ir artimųjų, viešėjusių Ukrainos perlu vadinamame Kryme. Nežinau, ar salsvo karšto oro aromato, ar sūrios jūros gaivos ilgesys laikui bėgant visus didžiuosius kelionės nusivylimus arba ištrynė, arba privertė vertinti su šypsena ir humoru. Besidalinant įspūdžiais apie kelionę, išvirusi bent dešimt litrų ukrainietiškų barščių ir keliasdešimt pelmen‘ių, galiu pasakyti, kad ne tik gamta ir jūra vilioja atgal, bet ir Ukrainos maistas. Ne virtuvė, o maistas. Greitai suprasite, kodėl...
Posakis, kad „kiek benusiderėjai Maroke, vis vien permokėjai“ gal ir ne iš piršto laužtas, tačiau įsitikinimas, kad kiekvienam vietiniui „išdurti europietį“ – garbės reikalas, toli gražu netiesa. Tuo tarpu prisiklausę gąsdinimų valgyti gatvės užeigose, prarasite pusę kelionės malonumo. Bet apie viską iš pradžių...
Žinodami 3 dalykus, svečiuose pas marokietį galėsite jaustis, kaip savas: tadžinas (tagine), kuskusas (couscous) ir mėtų arbata. Nebandykite diskutuoti, jog kažkur kitur valgėte skanesnį, nes kiekvienoje kavinėje, kiekvienuose namuose yra pats geriausias tadžinas, kuskusas ir mėtų arbata. Ir tiesą sakant, ragaujant šiuos patiekalus kiekvienoje naujoje vietoje atrodo, kad tokio skanaus dar tikrai neteko ragauti.
Naujausias restoranų apžvalgas
Geriausius restoranų pasiūlymus
Geriausius receptus
Daug, daug kitų naujienų
