Prancūzijos virtuvė - viena populiariausių pasaulyje. Nebūdami gurmanais, šį bei tą apie prancūzų virtuvę žinome visi. Štai keletas asmeniškai patikrintų mitų apie prancūzų virtuvę:
Karštomis vasaros dienomis daugelis iš mūsų puolame gaivintis porcija ledų. Ar tai būtų pieniški gelato, grietininis plombyras ar vaisinis šerbetas – ledai yra vienas populiariausių desertų visame pasaulyje.
Žiemos šventės visame pasaulyje yra neatsiejamos nuo gausių vaišių ir gardaus maisto, tačiau skirtingose šalyse Kalėdoms yra ruošiami vis kitokie patiekalai.
Kas gi nemėgsta darganą rudens dieną pasišildyti dubenėliu karštos sriubos ar vasarą atsigaivinti šaltibarščiais? Įvairios sriubos yra populiarios ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, kur jos gaminamos tiek iš įprastinių daržovių ar mėsos sultinio, tiek ir vaisių, sūrio ar net riešutų.
Vakarėlio ruošimas gali būti smagus ir kūrybiškas užsiėmimas, tačiau dideliu galvos skausmu dažnai tampa vaišių stalas. Juk ne visi esame geri kulinarai, ir kiekvieną kartą sugalvoti, kuo nustebinti svečius, gali būti sunku [...]
Tradiciniai patiekalai Brazilijoje gerokai skiriasi priklausomai nuo regiono, tačiau pupelės ir ryžiai visur išlieka tarsi duona kasdieninė. Šiuos du ingredientus brazilai maišo su mėsa, jūros gėrybėmis ar daržovėmis – taip išgaunami be galo sultingi, aromatingi, bet kartu ir paprasti braziliški valgiai. [...]
[...] Yra ir tokių juostų, kurias pažiūrėjus tįsta seilė, norisi keliauti į įvairiausius pasaulio kraštus ir išragauti visus gardžiausius patiekalus. Tai filmai, kurie pasakoja apie maisto gaminimą, pasaulio virtuves ir įvairias kulinarines tradicijas.
Tikriausiai daugeliui iš mūsų Velykos pirmiausia asocijuojasi su įvairiaspalviais margučiais. Kiaušinis nuo seno yra laikomas atsinaujinimo ir gyvybės simboliu, o velykinių kiaušinių dekoravimas yra populiari tradicija daugelyje pasaulio šalių.
Lietuvoje apsilankę užsienio turistai tikrai ne visada lieka sužavėti mūsų kraujiniais vėdarais, prie alaus patiekiamomis kiaulės ausimis ar jaučio liežuviu. Tačiau kitos pasaulio virtuvės turi ir dar keistesnių (bent jau lietuvio skoniui) patiekalų...
Posakis, kad „kiek benusiderėjai Maroke, vis vien permokėjai“ gal ir ne iš piršto laužtas, tačiau įsitikinimas, kad kiekvienam vietiniui „išdurti europietį“ – garbės reikalas, toli gražu netiesa. Tuo tarpu prisiklausę gąsdinimų valgyti gatvės užeigose, prarasite pusę kelionės malonumo. Bet apie viską iš pradžių...
Žinodami 3 dalykus, svečiuose pas marokietį galėsite jaustis, kaip savas: tadžinas (tagine), kuskusas (couscous) ir mėtų arbata. Nebandykite diskutuoti, jog kažkur kitur valgėte skanesnį, nes kiekvienoje kavinėje, kiekvienuose namuose yra pats geriausias tadžinas, kuskusas ir mėtų arbata. Ir tiesą sakant, ragaujant šiuos patiekalus kiekvienoje naujoje vietoje atrodo, kad tokio skanaus dar tikrai neteko ragauti.
Jau ne vieni moksliniai tyrimai įrodė, kad Viduržemio jūros regiono gyventojai kur kas rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, kai kurių organų vėžiu, be to, daugelis jų yra ilgaamžiai. Taip, jie valgo daug alyvuogių ir praktiškai geria alyvuogių aliejų. Bet nei vienas jų neaugina juodųjų alyvuogių – kodėl?
„Nationat Geographic“ bendruomenė paskelbė, jog pati seniausia iki šiol žinoma vyno darykla, atrasta Armėnijoje. Atradimą padariusių archeologų teigimu, rastiems vyno spaudimo ir fermentacijos indams daugiau nei 6 tūkst. metų. Lietuvoje gyvenantis armėnas Marat Sargsyan pasakoja, jog ne bet kas turėdavo teisę spausti vynuoges vynui.
Zairas šiandien vadinamas Kongo Demokratine Respublika. Šiame žemės kampelyje tik apie 3 % žemės tinka žemdirbystei, tad dalis žmonių ją išnaudoja žemės ūkio produktams auginti.
Aburaage – Japonijos virtuvės patiekalas, paruoštas iš sojos pupelių, tiksliau – riebaluose (apie 110-120 °C temperatūroje) virti korėti tofu (sojų varškės) maišeliai.
Anot patarlės, genys margas, bet pasaulis dar margesnis. Kulinarijos pasaulyje lygiai taip pat – kuo plačiau žvelgi į pasaulio virtuves, tuo labiau stebiesi.
Gėrimo populiarumas verčia nerimauti narkologus, nes įžvelgdami tik gerąsias savybes, žmonės neįvertina galimybės tapti priklausomais nuo šio gėrimo.
Škotijos alkoholinių gėrimų įmonė „Bruichladdich“ paskelbė atkurianti receptūrą, pagal kurią buvo gaminamas toks stiprus viskis, jog vienas XVII amžiaus rašytojas įspėjo, kad daugiau kaip du šio gėrimo šaukštai gali baigtis mirtimi.
Prancūzijos parduotuvių lentynose visai neseniai pasirodė neįtikėtina naujiena – gėrimas „Security“, kuris per itin trumpą laiką sumažina alkoholio kiekį kraujyje.
Belgijos gyventojai kasmet išgeria apie 15 milijonų butelių šampano. Pagal šį rodiklį pasaulyje jiems nėra lygių.
Istorikai teigia, kad alkoholio vartojimo problema nėra nauja – ji egzistavo jau XII amžiuje. Tai įrodo Londone atidarytos alaus bokalų parodos eksponatai.
Turbūt patį neįprasčiausią gėrimą pasaulyje išrado prancūzas Marselis Benaras. Jam pavyko sukurti alaus gamybos iš kefyro technologiją.
Šiandien Australija diktuoja maisto ruošimo madas: ant stalo rasite nuo tradicinių iki pačių naujausių patiekalų, susipažinsite su įvairiausiais skoniais bei ruošimo stiliais...
Antrasis burgundų džiaugsmas