Vietoj vestuvių limuzino – dramblys (I dalis)

Visi, kurie savo vestuvių neįsivaizduoja be piršlio juostos, užstalėje linguojančių giminių, dubenų su balta mišraine ir jau spėjusių pakaušti svečių suorganizuoto lėlių vystymo, gali iš karto užversti šį interneto langą. Tą patį raginu padaryti ir tuos, kurių vestuves iki paskutinio cento finansuoja visa lemianti „organizacinė kolegija“ – tėvai. Ši „nenugalima jėga“, norite jūs to, ar nenorite, tobulai sustyguos scenarijų, aprašytą pirmajame mano straipsnio sakinyje. Neprieštaraukite. Neverta.

Šis straipsnis skirtas tiems, kurie slapta svajoja spjauti į nusistovėjusias lietuviškų (o gal sovietinių) vestuvių tradicijas ir amžiną meilę prisiekti tik vienas kitam. Taip pat ir toms poroms, kurios nenori sukti galvos dėl nežinia iš kur vidurvasarį atklydusios lietuviškos darganos, ar ieškoti traukinio ilgumo limuzinų nuvykti į fotosesijos vietą.

Tai ne kelionių agentūros reklama. Tai įspūdžiai žmogaus, stebėjusio tradicines vestuves Šri Lankoje. O pažiūrėti į ką čia tikrai yra. Santuokos apeigos vyksta kruopščiai išpuoselėtose prabangių viešbučių teritorijose, vešlių tropinių augalų ir kvepiančių gėlių apsuptyje. Tuoktuvių ceremonija organizuojama laikantis budizmo tradicijų ir neįprastų, tačiau prasmingų ritualų. Tiesa, Šri Lankoje dažniausiai tuokiasi užsieniečiai. Vietiniai gyventojai rengia gerokai kuklesnes vestuves vieno iš jaunųjų tėvų namuose. Labiau pasiturintys gyventojai savo atžaloms išblizgintose viešbučių teritorijose užsako fotosesiją ir gėlėse skendintį kambarį pirmajai nakčiai.

Mums teko garbė stebėti turistų iš Didžiosios Britanijos Saly ir Saimono sutuoktuvių ceremoniją. Būsimieji jaunavedžiai norėjo išskirtinių vestuvių egzotiškoje aplinkoje. Gerą savaitę iki tuoktuvių ilsėjosi prabangiame viešbutyje, palikdami visus organizacinius rūpesčius administracijai.

Ceremoniją nuspręsta pradėti apie 16 valandą, kai ekvatoriaus saulė kepina nebe taip kaitriai. Saly atsisakė galimybės dėvėti tradicinį Šri Lankos nuotakos apdarą sarį ir užsivilko iš gimtosios šalies atsivežtą kuklią baltą suknelę. Viešbutyje dirbanti kirpėja jau pasiruošusi sutvarkyti nuotakos plaukus. Saly prisipažįsta, kad labai jaudinasi, o jaunikis, kuris grožio procedūroms skirs kur kas mažiau laiko, dar lepinasi baseine. Jis – atviresnis vietinėms tradicijoms, todėl sutuoktuvėms pasirinko labai elegantišką tradicinį jaunikio apdarą sarongo.

Būsimieji vyras ir žmona į sutuoktuvių ceremoniją ateina atskirai, triukšmingai griaudėjant būgnams, lydimi nacionalinę Šri Lankos aprangą dėvinčių šokėjų ir muzikantų. Iš paskos tipena rožinėmis suknelėmis vilkinčios jaunos choristės. Visą kelią skamba šių jaunų mergaičių atliekamos dainos. Pamažu veriasi kai kurių viešbučio kambarių langai. Besiilsintiems turistams tai dar viena pramoga.

Iš pradžių jaunieji susodinami prie greta stovinčio stalo, kur sutvarkomi teisiniai tuoktuvių formalumai. Žydrą prabangų sarį dėvinti civilinės metrikacijos darbuotoja pildo dokumentus bei paprašo jaunųjų pasirašyti. Liudininku „dirba“ jaunosios tėtis, o liudininke – vietinė, to paties metrikacijos biuro darbuotoja.

Specialiai Meniu.lt iš Šri Lankos – Indrė Ramanavičienė
1 nuotrauka: jaunikis atlydimas su nacionaliniais šokiais bei dainomis.
2 nuotrauka: tarp spalvingų būgnininkų – truputį sutrikusi nuotaka.
3 nuotrauka: biurokratiniai formalumai taip pat atliekami žydinčioje viešbučio terasoje.
4 nuotrauka: žiedus šventikas „suguldo“ ant lotoso lapo.
5 nuotrauka: auksiniu siūlu surišti jaunavedžių pirštai – tvirtos santuokos simbolis.
6 nuotrauka: ryškūs ir spalvingi nacionaliniai Šri Lankos gyventojų kostiumai.
Meniu.lt informacija