Viešnagė Ceilono arbatos gamyklėlėje (II dalis)

Viešnagė Ceilono arbatos gamyklėlėje (II dalis)

Prisipažinsiu, nesu didelė arbatos ekspertė, tad man buvo staigmena sužinoti, jog tiek juodoji, tiek žalioji arbata auginamos... ant to paties arbatos krūmo. Ir tik fermentuojant (rauginant) arbatžoles, žalias lapas pavirsta kvapnia juodąja arbata.

Aromatų įvairovė išgaunama auginant arbatą skirtingame aukštyje virš jūros lygio esančiuose regionuose, kuriuose dominuoja skirtingas mikroklimatas. Ceilono arbata auginama ir ypač drėgnose karšto klimato pakrančių vietovėse, ir vidutinėmis klimato sąlygomis pasižyminčiame centriniame kalnų masyve. Šiandieninėse arbatos gamyklėlėse naudojamos pakankamai modernios perdirbimo technologijos, kurios buvo pritaikytos konkrečioms kiekvienos arbatos auginimo vietovės sąlygoms. Įdomu, kad pietvakarinėje salos dalyje esančiuose kalnuose užauginta arbata nė iš tolo neprilygsta tai, kuri užauginama žemesnėse aukštumose.

Kvapnųjį arbatos pasaulį mums atskleidęs gidas Seneka pasakojo, kad juodosios arbatos gamyba susideda iš šių etapų: vytinimo, sukimo, sijojimo, rauginimo, džiovinimo ir rūšiavimo. Eidamas nuo vieno prie kito gamyklėlės įrenginio, jis pristatė visą arbatos atsiradimo kelią. Ką tik surinkti lapai iš pradžių išdėliojami džiovyklose. Taip stengiamasi iš lapo ištraukti drėgmę ir paruošti jį kitam – sukimo etapui. Būtent šiuo metu prasideda svarbūs biocheminiai pokyčiai, nulemiantys ypatingas arbatos savybes.

Sukimo metu arbatos lapas susitraukia, prasideda lapo ląstelių irimas ir išsiskiria arbatos sultys. Šiuo momentu išaiškėja būsimosios arbatos rūšis. „Svarbu pasakyti, kad tokios gamyklėlės dirba visą parą, – nuosekliai dėstė Seneka, – nes perdirbant arbatžoles oro temperatūra daro didelę įtaką gležniems lapeliams – aukštai kalnuose išaugintos arbatos sukimas vyksta vėlai naktį (nuo 2.30 iki 6 val. ryto), o žemumų arbatos – ryte, kad temperatūrų skirtumas skinant ir apdorojant lapus nebūtų labai didelis“. Po to smulkesnės dalelės čia pat atsijojamos smulkinančiais voleliais. Didesni lapeliai, likusieji po sijojimo, dar kartą paliekami suktis.

Sukimo produktai fermentuojami, kitaip tariant, rauginami. Priklausomai nuo temperatūros, smulkinimo būdo bei gaminamos arbatos rūšies, rauginimas trunka nuo 45 minučių iki 3 valandų. Jam pasibaigus, arbata įgyja jai būdingą kvapą ir medaus atspalvį.

Vėliau ateina laikas džiovinti arbatą. Šiuo metu paspartėja daugelis organinių-cheminių procesų. Džiovinimas – viena iš svarbiausių arbatos gaminimo procedūrų, kuris užtikrina, kad arbata greit nesuges. Mums buvo leista stebėti šį procesą. Arbatos lapai buvo paskleisti ant specialaus džiovinančio įrenginio, kuris judėjo prieš oro srovę. Įpučiamo oro temperatūra – 900 C, išpučiamo – apie 500 C. Taip išdžiovintas arbatžoles beliko išrūšiuoti pagal lapelių dydį, perleidžiant juos per tam tikrus sietelius.

Brangiausia rinktinių arbatos lapų arbata, vietinių vadinama Silver, mechaninėse džiovyklose nedžiovinama. Taip stengiamasi nepažeisti dailiai susisukusių lapelių. Jie rūpestingai išdėliojami į atskirus indus ir džiūsta saulėje. Būtent ši „sidabrinė“ arbata, kurios gaminimo laikas kur kas sudėtingesnis ir ilgesnis, tapo pagrindinėmis mūsų lauktuvėmis Lietuvoje likusiems artimiesiems. Didžioji jos dalis eksportuojama arba čia pat parduodama turistams. Kiek daugiau nei 100 gramų „sidabrinių“ arbatžolių dailioje rankų darbo pakuotėje kainuoja apie 12 dolerių. Vietiniams tai dideli pinigai. Paklausti, kodėl mieliau geria pigesnę juodąją, išdidūs Šri Lankos gyventojai sako, kad „sidabrinės“ tiesiog nemėgsta.

Per nepilną pusvalandį, vaikščiodama iš cecho į cechą, pagavau save galvojančią, jog dar neteko būti taip maloniai kvepiančioje gamykloje. Šviežiai nuskintų arbatos lapų kvapas maišėsi su rūgstančių arbatžolių ir jau užplikyto puodelyje gėrimo aromatu... Išklausę visą paskaitą, buvome pavaišinti kvapniu puodeliu šio nuostabaus gėrimo. Ceilono arbatos pasaulį mums parodęs gidas buvo teisus – šviežia, ką tik išdžiovinta juodoji arbata geriant yra labai švelni, tačiau praėjus keliolikai minučių smogia visu stiprumu, todėl aukštu kraujo spaudimu besiskundžiantiems keliautojams rekomenduočiau verčiau gardžiuotis švelniąja Silver tea.

Specialiai Meniu.lt iš Šri Lankos – Indrė Ramanavičienė
Nuotraukose:
pirmoje: prieš kelionę skaitytuose informaciniuose straipsniuose sakoma, kad arbata sandėliuojama kartono arba faneros dėžėse, išlaikančiose arbatžolių gerąsias savybes. Tačiau realybė ne tokia romantiška;
antroje: nedideliame plotelyje, į kurį per mažyčius gamyklėlės langelius prasiskverbia tiesioginiai saulės spinduliai, džiūsta brangiausia Ceilone Silver arbata;
trečioje:po ekskursijos arbatos gamyklėlėje visi turistai vaišinami šviežia ir labai stipria juodąja arbata;
ketvirtoje: spalvingoje arbatos krautuvėlėje pirkta arbata buvo pagrindinės mūsų lauktuvės iš visame pasaulyje garsaus Ceilono.
Meniu.lt informacija

Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną