Vasaros skanėstai (įdomu)

Vasaros skanėstai (įdomu)

Tokią vasatą kaip ši, norisi kuo daugiau būti gamtoje, lepintis saulės spinduliais, šokinėti per bangas jūroje ar taškytis ežeruose. Nepamainomas malonumas valgyti gamtoje. Ir ne tik šašlykus... Daržuose, o ir miškuose gausu šviežių skanėstų – uogų.

Pagal Pasaulio Sveikatos Organizacijos rekomendacijas, kiekvieną dieną reikėtų suvalgyti ne mažiau kaip 400 g įvairių vaisių, daržovių bei uogų. Tačiau dar antikos laikais filosofas Lukrecijus rašė: „Vienam žmogui maistas – kitam nuodai“. Todėl nereikėtų pamiršti, kad saikingumas – vienas iš sveikos mitybos principų. Skanaujant įvairiaspalves uogas verta pagalvoti, kad jos gali tapti alergijų priežastimi, ypač mažiems vaikams.

Vyšniose gausu geležies, kalio, fosforo, vitaminų C ir E. Vyšnios reguliuoja kraujo krešėjimą. Dėl antiseptinių savybių šių uogų sultys liaudies medicinoje buvo vartojamos nuo karščiavimo, taip pat atsikosėjimui palengvinti. Smulkinti vyšnių lapai stabdo kraujavimą iš nosies. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad vyšnių kauliukuose yra toksinių medžiagų.

Agrastai turtingi vitaminų C, E, A, taip pat turi daug kalio, fosforo, magnio. Agrastai stiprina kraujagysles, todėl tinka naudoti sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Agrastų nuoviras naudojamas, jei odą nudegina nuodingi augalai.

Juodieji serbentai turi labai daug vitaminų C, A,B1, B2,B6, K, E, taip pat geležies, kalio, kalcio, fosforo, magnio, folio rūgšties. Karotino, pektininių ir raugintų medžiagų. Juodieji serbentai mažina galvos, sąnarių skausmus, mažina cukraus kiekį kraujyje. Tai puiki uoga organizmo atsparumui stiprinti, tačiau reikia žinoti, kad juodieji serbentai pasižymi kraują tirštinančiomis savybėmis. Liaudies medicina rekomenduoja uogų nuovirą viduriavimui gydyti, šlapimo išskyrimui, prakaitavimui skatinti, lapų nuovirą- reumatui, inkstų ir šlapimo pūslės akmenligei gydyti.

Raudonieji serbentai. Jų uogose yra 5,3-10proc. angliavandenių, 2-4proc.org. rūgščių. Vitaminų (C, P, B1, B2, PP) rauginių medžiagų, mikroelementų ir makroelementų ( Na, K, Ca, Mg, P,) skatina gijimą, žarnyno peristaltiką. Sultys skatina prakaitavimą, šlapimo rūgšties druskų šalinimą iš organizmo. Raudonųjų serbentų nepatartina vartoti, kai padidėja skrandžio sulčių rūgštingumas.

Spanguolėse daug vitaminų C, E, B1, B2, t.p. kalio, fosforo, geležies, cinko. Spanguolės pasižymi bakterijas naikinančiomis savybėmis, todėl ilgai negenda. Trintos su medumi jos ypač tinka peršalimo ligoms gydyti.

Žemuogės papildo organizmo geležies atsargas. Taip pat jose nemažai vitamino C, ypač daug vitamino PP, būtino organizmo hormonų sintezei. Šios uogos plečia kraujagysles, mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Sėklytėse daug geležies, kuri pasisavinama prieš valgant sutrynus pačias sėklytes.

Avietėse daug kalio, kalcio, cinko, magnio, fosforo, natrio, vitaminų C, A, E. Avietės pasižymi uždegimą mažinančiomis savybėmis, gydo avitaminozę, mažakraujystę. Džiovintose avietėse yra salicilo rūgšties, kuri labai veiksminga nuo peršalimo ligų, gripo, anginos. Ypač vertingos miško avietės. Uogų užpilas nuo seno duodamas ligoniams prakaito ir šlapimo išskyrimui gerinti.

Gervuogės turi nemažai magnio, vitaminų A, E. Jos stiprina nervų sistemą. Gervuogėse yra daug karoteno, vitamino C, B grupės vitaminų. Vartojamos žarnyno peristaltikai skatinti, viduriams laisvinti, organizmui stiprinti, nervams raminti.

Braškė – uogų karalienė. Jose labai daug vitaminų C, B6, A, E, D, magnio, fosforo, kalio, kalcio, geležies, cinko, folio rūgšties. Valgydami braškes puikiai papildome vitaminų ir mikroelementų atsargas. Braškės reguliuoja kraujospūdį, stiprina imunitetą.

Mėlynės turtingos vitaminų A, E, B1, B2, PP, jose  gausu kalio, fosforo, kalcio. Nuolat valgant mėlynes, atsigauna pavargusios akys. Mėlynės labai tinka ūmioms ir lėtinėms virškinimo trakto ligoms, ypač  viduriavimui, gydyti. Sakoma, kad mėlynės atitolina senatvę, šviesina atmintį, gerina judesių koordinaciją. Trintų uogų kompresai palengvina odos ligas. Mėlynės sustiprina regėjimą, matymą prietemoje ir sumažina akių nuovargį ilgai būnant dirbtinėje šviesoje. Gausu kalio, fosforo, kalcio, ypač daug geležies ir mangano. Mėlynėse yra biologiškai veiklios medžiagos – niomirtilino, kuris mažina cukraus kiekį kraujyje ir gali būti vartojamas kaip papildoma priemonė cukriniam diabetui gydyti.

Daugiau apie mėlynes>>

Mėlynių pyragas
Reikės:
250 g margarino;
3 kiaušinių (didelių);
150 g cukraus;
400 g miltų;
šaukštelio sodos;
pusė stiklinės grietinės;
žiupsnelį vanilinio cukraus;
mėlynių arba mėlynių uogienės.
Gaminame. Margariną ištirpinkime ant silpnos ugnies, įberiame cukrų ir išmaišome. Kiaušinių trynius nuo baltymo atskiriame, trynius įmaišome į tešlą. Įpilame grietinę, sumaišytą su soda ir išmaišome. Tada įberiame miltus. Kai tešla tampa vienalyte, išplakame kiaušinių baltymus ir įmaišome į tešlą. Viską supilame į skardą, ant viršaus išdėliojame mėlynes. Apibarstome vaniliniu cukrumi. Skanaus.

Pagal užsienio spaudą parengė Raminta Skripkaitė
Nuotraukos: berrywiseinc.com; wordpress.com
MENIU.LT  informacija

2010 07 26

Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną