Toma Kisieliūtė: „Mūsų šalyje vis dar trūksta gero, autentiško, lietuviškos virtuvės restorano“

Toma Kisieliūtė: „Mūsų šalyje vis dar trūksta gero, autentiško, lietuviškos virtuvės restorano“

Stilistė Toma Kisieliūtė yra viena tų moterų, kurios tiesiog eidamos gatve traukia žvilgsnius į save. Išraiškingos šukuosenos, netikėti drabužių deriniai, garsus juokas. Meniu.lt nerašo apie madą ar drabužines, todėl ši stiliaus ikona mielai sutiko atverti savo virtuvės duris ir papasakoti apie mėgstamus meniu ir iš mamos pasiskolintus receptus.

Neretai manoma, kad ryškios asmenybės renkasi ir neįprastus pomėgius. Tai gali būti ir kulinariniai stebuklai ar asketizmas lėkštėje. Ir atvirkščiai. Vis dar netyla priekaištai, kad mūsų vietinė virtuvė gan nuobodi, jai trūksta spalvų, kad tradiciniai patiekalai neverti dėmesio, nors šaltibarščiai jau turi „instagramiškiausio“ patiekalo titulą. Tomos paklausėme, ką jis mano apie vietinį maistą? „Galiu sakyti, kad lietuviai stilingi ir madingi, tačiau visi nori būti vienodi, labai mažai kažkuo išsiskiriančių, unikalių ir drąsių būti savimi žmonių. Taip pat ir su maistu - bandydami įtikti mūsų mažos rinkos skoniui, kavinės ir restoranai labai supanašėję tiek skoniu, tiek ir savo stilistika“, - pastebėjimus pasakojo T.Kisieliūtė.

Dizainerių ankstesniuose interviu klausėme, su kokiu patiekalu jie palygintų lietuviškąją madą. Stilistės paklausėme apie tai, kokio skonio, jos nuomone, būtų lietuvių aprangos stilius? Tomos atsakymas – tikrai išradingas: „Manau, tai butu kaip suši - visi nori būti vienodai stilingi, tačiau tik retas žino tikrą japoniškų suši skonį“, - jums belieka sutikti arba paprieštarauti.

Jau trumpai buvo užsiminta apie stiliaus ir maisto dermę – koks žmogus, tokį jis ir maistą renkasi. Ir nors Toma yra stiliaus gurmanė, ji prisipažįsta, kad nėra nei gurmanė, nei maisto vergė: „Man maistas - kuras kūnui. Jei aš alkana, galiu pasitenkinti ir sumuštiniu iš degalinės. Tačiau jau gal 15 metų nevalgau mėsos, todėl visada pirmenybę duodu jūros gėrybėms. Visada juokauju, kad aš labiau renkuosi išskirtinį restorano interjerą, besirenkančią jame publiką - ir pavalgau nuo to, o meniu turinys visada lieka antroje vietoje.“

Ar taip pat būna ir kelionėse? Kokios šalies virtuvė labiausiai sužavėjo stilistę? „Greičiausiai, labiausiai sužavėjo Libano virtuvė - maistas ten beprotiškai kokybiškas, visada labai šviežias ir tobulai subalansuoto skonio“, - prisiminimais dalijosi ji.

Aprašyti paminėti maistą ar patiekalus, kurie išsiskyrė skoniu, buvo netikėtumas, Toma sakė, kad tokiais neįprasčiausiais ji laikytų: pūdytą ryklį Islandijoje (tai vienas prabangiausių delikatesų Skandinavijoje) ir Mcdonald‘s Maharaja burgerį Indijoje (vegetariškas burgeris, nes indai jautienos nevalgo). „Beje, itin sužavėjo absoliučiai autentiškas indų restoranas „Vishalla restaurant“ - viskas absoliučiai taip, lyg būtumei nukeliavęs į Indijos gilumą kelis šimtus metų rekomendacijas dalijo moteris.

Tad koks maistas karaliauja stilistės virtuvėje, iš kur ji mokosi naujų receptų? „Iš esmės nesiskolinu receptų, gaminu nedaug ir jei jau gaminu, tai tik iš mamos pasiskolintus, jos firminius receptus. Dažniausiai tai būna tradicinės lietuviškos virtuvės paveldas. Vienintelį patiekalą, kurį skolinuosi ir dažnai gaminu, tai legendinis Briusly „Himalajų ekspresas”. Man apskritai patinka paprastas maistas, nemėgstu, kai persipina tūkstančiai skonių dėl neįprastai daug panaudotų ingredientų. Aš mėgstu valgyti konkretų dalyką - kepsnys, salotos ir garnyras vienu metu man nesuprantama. Konkrečiai žinau, ko mano organizmas reikalauja konkrečiu metu - tą jam ir duodu. Noriu ledų, prašom, noriu makaronų - valgau makaronus, tik taip galiu jaustis soti. Dažniausiai valgau mieste, tai patogiau, tiek laiko, tiek ir finansiniu atžvilgiu. Mano pasirinkimą, kur valgyti, dažniausiai lemia kavinės ar restorano interjeras, vieta, konceptas, besirenkanti publika. Renkuosi vietas, kurios gyvuoja ilgai, turi savo istoriją, nesikeičiantį aptarnaujantį personalą. Taip pat renkuosi mažus restoranėlius, kuriuose, dažniausiai, dirba ir patys savininkai. Nemėgstu naujų, pompastinių vietų, su tarsi pirmą dieną ten dirbančiu personalu“, - teigė stilistė.

Regis, Lietuvos miestuose jau galima aptikti įvairiausių šalių virtuvių, tačiau geros lietuviškos - dar reikia paieškoti. „Mūsų šalyje vis dar trūksta gero, super autentiško, lietuviškos virtuvės restorano. Autentiško, bet tai ne reiškia, kad meniu sudarytas tik iš cepelinų ir vėdarų. Senovės lietuviai turi kur kas įmantresnį meniu, su autentišku „kunigaikštišku“ interjeru, muzikiniu fonu, pateikimu“, - galbūt šis Tomos Kisieliūtės pastebėjimas paskatins kažką atsiversti senas knygas ir gilintis į senąsias kulinarines subtilybes.

Toma Kisieliūtė dalijasi „paprasčiausiu ir tobuliausiu pusryčių patiekalo“ receptu. Ingredientai: pusė žiedinio kopūsto, du kiaušiniai, pusė stiklinės pieno, pusė svogūno, šaukštas ghee sviesto, druska, pipirai. Paruošimas: ryte norisi greitai ir sočiai pavalgyti, tad sulaužykite žiedinį kopūstą ir truputį jį apvirkite pasūdytame vandenyje (5min). Svogūną pakepinkite ant ghee sviesto, dėkite apvirtą, nusunktą žiedinį kopūstą ir ant viršaus užpilkite su pienu išplaktus kiaušinius. Pakepkite iki norimo apskrudimo ir pagardinkite druska, bei pipirais! Sotu visai dienai, itin greita ir tobulai paprasta skubančiam ryte.

Kristina Šapytė @Meniu.lt

Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną