Tokijuje veikia kačių kavinės (pasaulyje)

Vieni mieliau renkasi žmonių kompaniją, kitiems - tiesiog norisi paglostyti švelniakailę katę. Tuo tarpu Japonijos sostinėje vis populiaresnės tampa šių padarėlių kavinės. Pirmoji „Calico Cat Cafe“ buvo atidaryta 2007 metų kovo mėnesį. Iš pradžių čia lankėsi pagyvenę žmonės ir kačių mylėtojai, tačiau dabar ši ir kitos kavinės tapo labai populiariomis vietomis, kur galima ne tik susitikti su draugais, bet ir gurkšnojant arbatą pasimėgauti vienos iš 20 kačių kompanija.

Japonai garsėja kaip tauta, apsėsta švaros, tad tokios kavinės koncepcija atrodytų prieštaringa, tačiau išmoningieji japonai ir vėl viskuo pasirūpino – kavinėje įrengta daug dulkių siurblių, taip pat yra priemonės, skirtos rankų higienai, o prieš įžengiant į kavinių erdves reikia nusiimti avalynę... Beje visose kitose vietose ši taisyklė netaikoma.

Kai kurie japonai negali laikyti naminių gyvūnėlių dėl reikalavimų darbe arba neturėdami tinkamų sąlygų laikyti gyvūnams, todėl šios kavinės svarbios socialiniu aspektu. Be to, atsižvelgiant sparčius tautos senėjimo procesus, bevaikes šeimas, kačių kavinės įgauna dar didesnę prasmę. Kadangi pirmoji vieta tapo populiari, o dabar norint patekti į „Kačių kavinę“  reikia vietas rezervuoti iš anksto, atidaryta ir antra, esanti Shinjuku rajone.

Vienas iš nuolatinių klientų, sistemų inžinierius, Tetsunori Oda, tikino: „Kai kalba apie kačių auginimą, tai našta. Aš dirbu ir neturiu laiko jomis rūpintis tinkamai. Lankytojai gali gukšnoti arbatą, kaip ir kitose įprastose Tokijo mieste veikiančiose kavinėse, tačiau katės, kai kurios šaltos, kitos bandydamos sugauti savo uodegą yra kačių kavinių esmė. Katės padeda atsipalaiduoti ir kovoti su stresu.“

Kavinė lankytojai turi laikytis tam tikrų taisyklių: ant kaklo visą laiką turi būti pasikabinę leidimus, leidžiančius bendrauti su kate, į kavinę neileidžiami vaikai, kurių amžius nesiekia penkių metų. Lankytojai negali glostyti kačių ar jų mušti, jei šios priešinasi, turi leisti besidraskančioms katėms gulėti, o taipogi draudžiama į kavinę neštis kačių maisto. Lankytojus įpareigoja ir keletas kitų taisyklių.

Vis dėlto kačių prigimtį sunku suvaldyti, ne vienas baldas nuo atidarymo pakeitė savo išvaizdą – liko sudraskytas šeimininkių, to neišvengė nei „Calico Cat Cafe“, „Neko no Mise“, „Neko JaLaLa“. Beje, išvertus iš japonų kalbos, „neko“ yra katė. Katės dažnai aprašomos ir japonų literatūroje, jos šmėžuoja princo meilės istorijos puslapiuose – seniausios novelės „Pasakojimas apie Genji“, kuriai praeitais metais sukako 1000 metų. Tuo tarpu dar viena klasikinė kačių istorija „Aš esu katė“ , 1905 metais parašyta vieno žinomiausių japonų novelisto, Soseki Natsume. Katės taipogi yra komiksų, žurnalų, bei nuotraukų albumų akcentas. Japonai dievina kates, štai kodėl ir kačių kavinės suilaukė didelio dėmesio – čia niekas nepyksta, jei katės ištraukia siūlus iš megztinių, laka arbatą su pienu iš lankytojų puodukų – svečiai numylėtinėms atlaidūs.

Viena valanda bendravimo su minkštu pūkų kamuoliuku kavinėse dažniausiai kainuoja nuo 8 iki 12 dolerių. Japonijos sostinėje ruošiamasi atidaryti dar daugiau kačių kavinių.

Elena Germanovič
Šaltinis: digitaljournal.com; csmonitor.com;
Nuotraukos: digitaljournal.com; csmonitor.com; reuters.com; blogs.myspace.com
Meniu.lt informacija