Šioje svetainėje naudojami slapukai. Naudodamiesi svetaine sutinkate su slapukų naudojimu. Daugiau informacijos apie slapukus..

Supratau
+ Pasiūlyk restoraną
Restoranų naujienos

Šv. Velykos – Kristaus prisikėlimo ir gamtos pabudimo šventė

2008-03-23
Paskelbk savo straipsnį

Velykos švenčiamos pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Šią didžiąją pavasario šventę šventė ir senovės lietuviai. Labai įdomūs Velykų papročiai ir tradicijos.

Mūsų protėviai šventės metu lankė mirusiųjų kapus bei palikdavo jiems kiaušinių. Jie tikėjo, jog atėjus pavasariui vėlės trumpam prisikelia su bundančia gamta, o pirmas Perkūnas jas vėl sugrąžina į žemę. Tikėtina, kad krikščioniškos šventės, kuri pakeitė pagoniškąją, pavadinimas „Velykos“ kilo iš žodžio „vėlės“.

Neatsiejamu šventės atributu ir simboliu iki dabar išliko velykiniai margučiai. Juos įprasta marginti Velykų šeštadienį. Tam galima naudoti kelias technikas: raštus išgauti skustuvėliu, peiliuku arba išpaišyti karštu vašku, naudojant pagaliuką arba smeigtuką. Margučių raštai ir spalvos taip pat turi savo simboliką: saulutės rėžinėjamos norint sulaukti saulėtų metų, žalia margučio spalva simbolizuoja bundančią gamtą, geltona – javus, juoda – žemę, o mėlyna – dangų.

Su margučiais siejami ir kiti papročiai: anksčiau gerus vaikus aplankydavo Velykė arba Velykų bobutė, kuri vaikų sutaisytuose lizdeliuose palikdavo margučių. Tėvai vaikams pasakojo, kad Velykų bobutė gyvena pamiškėje, labai gražiai margina kiaušinius ir neša juos Velykų rytą geriems vaikams. Kuo geresnis vaikas buvo tais metais, tuo daugiau margučių jis rasdavo, kartais Velykų bobutė palikdavo ir iš pyrago tešlos iškeptą gaidelį, zuikutį, arkliuką arba angelą.

Margučiai neatsiejama Velykų šventės pramoga: kiaušinių ridenimas bei daužymas įprasti žaidimai, tačiau kai kurios kitos tradicijos jau primirštos. Viena iš jų – kiaušiniavimas, kai maži vaikai eidavo prašyti kiaušinių arba dėdinėjimas, kai jaunuoliai eidavo pas merginas prašyti margučių. Jei kuri mergina buvo nepasiruošusi ir margučių neturėdavo, vyrai ją nuvesdavo į vištidę ir pasodinę ant vištos gūžtos prašė išperėti kiaušinį.

Iki šių laikų išliko Velykinės „eglutės“ arba medelio puošimo tradicija. Anksčiau kompoziciją sudarydavo kelios eglių šakelės, žilvičio šluotos su kačiukais bei iš popieriaus pagamintos gėlės, paukšteliai. Taip pat buvo pritaisomi lizdai, į kuriuos sudedami margučiai. Panašios dekoracijos arba velykiniai medeliai puošiami ir šiais laikais.

Per Velykas vyksta ir įdomios bažnytinės apeigos (ypač nuo Didžiojo trečiadienio iki Didžiojo šeštadienio) – budėjimas prie Kristaus karsto bei nuostabios „mišparų“ bei Prisikėlimo mišios. Šeštadienį bažnyčioje per mišias vėl pasigirsta vargonai, šventinamas vanduo bei degamas šventas laužas iš senų kryžių, šventinami druska, margučiai, duona bei kitas Velykų stalo maistas. Pirmąją Velykų dieną įprasta praleisti namie, o antrąją – eiti į svečius.

Meniu.lt visus sveikina su Šv. Velykomis ir linki nuostabaus Prisikėlimo ryto bei smagių švenčių. Mes jums paruošėme specialią rubriką „Šv. Velykoms“, kurioje rasite ypatingų pasiūlymų.

Parengė Elena Germanovič
Šaltinis: samogitia.mch.mii.lt
Nuotrauka: fcis.vdu.lt
Meniu.lt informacija