Subtilus viskio degustavimas

Subtilus viskio degustavimas

Egzistuoja keletas stipriųjų gėrimų degustavimo taisyklių. Jos atrodo panašios į vyno degustavimo taisykles, tačiau tik iš pirmo žvilgsnio.

Iš pradžių vertinamos gėrimo vaizdinės savybės: spalva, skaidrumas ir blizgesys. Šis pirmas žingsnis gali suteikti daug informacijos apie gėrimo amžių, gamybos bei brandinimo būdą. Reikėtų atkreipti dėmesį į lašelius, kurie susikaupia ant taurės sienelių. Dėl didesnės alkoholio tūrio koncentracijos jie yra sunkesni ir varva lėčiau nei degustuojant vyną.

Kitas degustavimo etapas yra kvapų analizė: ji pati svarbiausia, todėl turi būti atlikta tinkamai. Ragaujant viskį ji svarbesnė net už skonio analizę, kadangi gali atskleisti daugiau turiningesnės informacijos. Nors kvapų gama siauresnė nei vyno, mokslininkams pavyko identifikuoti apie 300 kvapų junginių. Mokslininkų teigimu, tai tik mažiau nei pusė įmanomų kvapų derinių.

Pačius kvapus galima suskirstyti į keletą grupių. Pirmojoje grupėje atsidūrė kvapai, kurie atsiranda gamybos proceso metu. Tai žalių lapų, šieno kvapai, ką tik nušienautos žolės, neprinokusių pomidorų, pelargonijų, rožių, gvazdikų, skiediklio, degančio plastiko, dūmų kvapai, degančios medienos, durpių kvapai, beržo, rūkytos žuvies, dervos ir alkoholio kvapai. Kaip matome, šiai grupei priskiriami gan skirtingi ir specifiniai kvapai.

Kitai kvapų grupei priskirtini kvapai, kurie atsiranda gėrimo brandinimo metu. Tai chereso, burbono, degančios gumos, vanilės, parafino, romo, brendžio, vaisių tyrės, riešutų, sviesto, marcipano, grietinės, muilo, avino riebalų, irisų, pudingo, sakų, pušies, kedro kvapai.

Daugumos ekspertų teigimu, viskį reikėtų uostyti du kartus. Pirmą kartą reikėtų uostyti originalų viskį, o antrą kartą viskį reiktų praskiesti iki 20 alkoholio tūrio vienetų. Pasak žinovų, antra „nosis“ padeda atsiskleisti kai kuriems gėrimo kvapams, kadangi jie sustiprėja ir yra lengviau juntami. Antros nosies metodas nenaudojamas degustuojant labai senus viskius.

Skiedžiant viskį vandenį reikėtų pilti pamažu – kiekvieną kartą degustuojant ir stengiantis atrasti optimalų lygį, kai kvapai geriausiai atsiskleidžia. Kadangi žmogaus kvapų jutimas yra individualus, viskio atskiedimo laipsnis kiekvienam žmogui, norint pajusti visus kvapus, yra skirtingas. Reikėtų naudoti negazuotą vandenį, kurio mineralinių medžiagų koncentracija mažesnė. Idealiausias variantas yra šaltinio vanduo.

Trečiame degustavimo etape vertinamos viskio skoninės savybės. Šis etapas labiausiai ir skiria stiprių gėrimų bei vyno degustavimą. Pirmasis gurkšnis turi būti mažas, gėrimas turi būti juntamas tik liežuvio galu, po to jį reikia praryti. Tuo tarpu degustuojant vynus gėrimas turi būti juntamas visoje burnos ertmėje. Viskio nereikėtų per ilgai laikyti burnoje, kadangi šis stiprus gėrimas daro nejautrius skonio jutiklius, taigi visas procesas gali nueiti per niek.

Kai viskis dar yra burnoje, reikėtų įvertinti, ar jo skoninės savybės pasireiškia per minkštumą ir glotnumą, ar juntamas aštrumas.

Dažniausiai šiame etape atsiskleidžia durpių, gėlių, vaisių ar dūmų aromatai.

Taip pat vertinama gėrimo harmonija. Svarbus skonis, kuris lieka burnoje po degustavimo ir kaip ilgai jis išlieka (dažniausiai daug ilgiau nei vynų).

Galiausiai, svarbu paminėti, kad degustuojant viskį svarbu parinkti tinkamą indą: stiklinė viskio degustacijai netinka, reikėtų rinktis plačią taurę, kuri staigiai siaurėja į viršų. Tai padės koncentruotis kvapams ir geriau pajusti visus aromatus.

Parengė Elena Germanovič
Šaltinis: kurdesz.pl
Nuotrauka: eisch.de
Meniu.lt informacija

Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną