Skubėjimo kultūra

Skubėjimo kultūra

Šiais laikais žmonės tampa vis nekantresni, o rinka prisitaiko prie jų poreikių. Pavyzdžiui, kai kuriuose „McDonald's“ restoranuose siūlomi pietūs, pagaminami vos per 90 sekundžių. Vizitas pas gydytoją vidutiniškai trunka 8 minutes, lifto laukiame 15 sekundžių, o po to pradedame nerimauti. Yra kavinių, kuriose siūloma prisivalgyti per kuo trumpesnį laiką: sąskaita priklauso nuo to, per kiek laiko klientas pavalgo – kuo greičiau užkandi, tuo mažiau moki.

Nekantrumas diktuoja ir gyvenimo būdą: stengiamės vengti ilgų eilių, perkame pusfabrikačius. Štai kodėl suklestėjo greitojo maisto rinka. Kai kurie amerikiečiai taip mėgsta valgyti greitojo maisto užkandinėse, jog atvažiavę į svečią šalį iš karto klausia: „Ar pas jus yra „McDonald's“?“. Jei atsakymas neigiamas, labai nusivilia. Kai kurie nuo greitojo maisto tampa tiesiog priklausomi.

Daugelis dalykų šiais laikais yra laisvai prieinami: parduotuvės veikia visą parą, todėl nebereikia stovėti eilėse, o apsipirkti galima nors vidury nakties. Ne veltui atsirado ir energiniai gėrimai – jie yra skubėjimo kultūros padarinys. Kai skubėdami netenkame energijos ir neturime laiko net kavos puodeliui, energinis gėrimas mus pastato ant kojų, jame kofeino dozė kelis kartus didesnė. Deja, pasekmės nedžiugina: tampame pernelyg budrūs, suirzę, nervingi, prastai miegame, vienu metu galvoje kirba šimtai minčių, net gali sutrikti virškinimas – tai tik keli energinių gėrimų šalutiniai poveikiai.

Mokslininkai teigia, kad, stimuliuojant vieną impulsą, stimuliuojami ir kiti. Taigi mūsų silpnybėmis akivaizdžiai pasinaudojama, todėl mes atsiduriame tarp daugybės vartojimo pavojų. Pavyzdžiui, psichologai tikina, kad vyrų impulsyvumas padidėja, kai jie pamato nuotraukas ar filmus su „skurdžiai“ apsirengusiomis moterimis. Maisto nuotraukos ir skanūs kvapai abiejų lyčių atstovus veikia vienodai. „Taigi jei žmogų paveikiame erotiškai, jis taip pat gali užsimanyti pavalgyti ar apsipirkti“, – tikina psichologas iš Belgijos.

Istorikas Wolfgangas Schivelbuschas pastebėjo, kad keičiasi net tradiciniai įpročiai: „Vienu ūpu išgeriame stipresnio alkoholio ir iš karto apgirstame, nors galėtume gurkšnoti lėtai“. Įdomu tai, kad kantresni žmonės apsaugo save nuo streso. Šių žmonių intelektas yra aukštesnis: vaikų, kurie įstengia atsisakyti saldainio (žinodami, jog ateityje gaus du), IQ testų rezultatai visą gyvenimą yra geresni.

Skubėjimo kultūrai priskiriama daugybė sindromų, prie jų vystymosi sėkmingai prisideda ir aukštųjų technologijų tobulėjimas, tačiau pamažu pradedama atsigręžti į senolių gyvenimo būdą – atsiranda knygų, skatinančių gyventi lėčiau, taip pat populiarėja „lėto maisto“ judėjimas, propaguojantis kokybiškus, regioninius ar nacionalinius produktus. Tai tarsi pasipriešinimas greitojo maisto kultūrai. Matyt skubėti nėra taip sveika. Gyvenkime ir valgykime lėčiau, spėkime pasimėgauti tuo, ką turime lėkštėje.

Elena Germanovič
Šaltinis: focus.pl
Nuotraukos: www.wordpress.com, www.sxc.hu
Meniu.lt informacija

Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną