Skaniausi ginklai kovoje už sveikatą

Skaniausi ginklai kovoje už sveikatą

Saldus ramulėlių, čiobrelių, mėtų arbatos kvapas su vos užuodžiamu medaus, citrinos, gvazdikėlių aromatu primena žiemą. Didelis puodelis karštos arbatos vienoje rankoje, šaukštas medaus kitoje, vilnonė skara aplink kaklą, atėjusių „lankyti“ namiškių šypsenos ir dovanos, – vienas šilčiausių vaikystės atsiminimų.

Dėl šio rūpesčio ir šypsenų ir šiandien labai mėgstu žolelių arbatą su medumi. Kas yra liga – baigiu užmiršti. Žolelės, karštas vanduo, medus, artimųjų dėmesys ir meilė - geriausiai stiprina sveikatą, imunitetą, gydo nuo pačių įvairiausių negalavimų.

Žodis „imunitetas“ kilęs iš lotyniško žodžio immunitas – „išsilaisvinimas“. Tai apsauginė organizmo reakcija, leidžianti priešintis išoriniam poveikiui ir išlaikyti savo biologinį individualumą.

Imunitetą silpninantys veiksniai: stresas, žalingi įpročiai, įvairus buityje naudojami chemikalai, sintetiniai maisto priedai, konservantai, aplinkos teršalai, vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumas.

Gamtos turtai – sveikatai

16 a. prancūzų tyrinėtojo Žako Kartje (Jacques Cartier) laivas įšalo Šv. Lauryno upės žiotyse ir ekspedicija turėjo praleisti žiemą laive. Žmonės, pajutę vitamino C trūkumą, nusilpo, ėmė sirgti skorbutu. Keliautojus išgelbėjo indėnai, parodę, kaip išsivirti gėrimą iš pušų bei kedrų žievės ir spyglių, turinčių daug vitamino C ir kitokių biologiškai aktyvių junginių.

Įvairios arbatžolės turi skirtingas savybes, padedančias esant vienokiam ar kitokiam sveikatos sutrikimui. Svarbiausia gydomoji mėtų arbatos sudedamoji dalis yra mentolas, kurio gausu augale esančiuose eteriniuose aliejuose. Mėtų arbata malšina peršalimo sukeltą karščiavimą, ramina nervus, slopina galvos skausmą, rekomenduojama kovojant su depresija ar nemiga. Taip pat stimuliuoja širdies darbą, mažina spaudimą. Mėtų arbata - galinga priemonė kovojant su blogu kvapu iš burnos. Senovės romėnai mėtų arbatą gerdavo nuotaikai pakelti ir tvirtino, kad ji palankiai veikia smegenis. Svarbiausia, kad gerti stebuklingąją arbatą galima bet kuriuo paros metu: iš ryto ji suteiks budrumo, dieną - padės numalšinti skausmą ir skrandžio spazmus, vakare – atpalaiduos.

Aviečių arbata skatina prakaitavimą, mažina karščiavimą ir skausmą, pasižymi antibakteriniu, priešuždegiminiu poveikiu. Ji naudinga sergant peršalimu, gripu, angina. Liaudies medicina avietės uogomis gydo mažakraujystę, aterosklerozę, hipertoniją, virškinamojo trakto ir odos (išbėrimai, spuogai, dermatitas) ligas.

Čiobrelių arbata lengvina atsikosėjimą, gerina virškinimą, malšina skausmą ir ramina. Čiobrelis pasižymi antiseptiniu, spazmolitiniu, šlapimo išsiskyrimą skatinančiu veikimu.
Arbatą taip pat rekomenduojama vartoti, kaip atsikosėjimą gerinančią priemonę peršalus, sergant bronchitu, laringitu, tracheitu. Čiobrelio žolės nuoviras vartojamas virškinamojo trakto sutrikimams šalinti. Aromatinėmis voniomis ir kompresais mažinami radikulito, sąnarių skausmai.

Liepžiedžių arbata skatina prakaitavimą, ramina, mažina karščiavimą, lengvina atsikosėjimą, pasižymi antibakteriniu ir priešuždegiminiu poveikiu. Vartojama sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis, bronchitu, gripu, burnos ertmei skalauti esant gleivinės uždegimams, anginai, stomatitui..

Erškėtis auginamas jau daugiau nei 3000 metų. Gydomosiomis jo galiomis naudojosi senovės egiptiečiai, graikai, romėnai. Liaudies medicinoje šis augalas vartojamas gripo ir peršalimo ligų profilaktikai ir gydymui. Erškėčio vaisiai ypatingai svarbūs imuniteto stiprinimo procese, dėl didelio vitamino C kiekio.

Ežiuolė - geriausiai žinoma kaip imuninės sistemos stiprintoja. Tai natūralus antibiotikas. Joje yra eterinių aliejų, polisacharidų, inulino, kurie stimuliuoja imuninę sistemą. Ežiuolės šaknyse esančiuose baltymuose yra subalansuotas aminorūgščių kiekis. Lapuose gausu provitamino A, šaknyse ir žieduose - vitamino C. Ežiuolė skatina žmogaus imunines ląsteles kovoti su bakterijomis ir virusais. Vartojant ežiuolę kraujyje padaugėja medžiagų, aktyvinančių imunitetą, stiprinamos apsauginės organizmo reakcijos. Taip pat ežiuolė padeda iš organizmo pašalinti toksinus, aktyvina medžiagų apykaitą, veikia antibakteriškai ir mažina uždegiminius procesus.

Arbatų receptai:

Į puodelį įdedame po vieną arbatinį šaukštelį ramunėlių, liepžiedžių ir erškėtrožių uogų ir užpilame stikline verdančio vandens. Po 20 min. nukošiame. Gerti siūloma tris kart per dieną, po trečdalį stiklinės prieš valgį. Rytų ir Tibeto medicinoje gydyti gripą ir kvėpavimo takų ligas bei stiprinti imunitetą naudojamos aviečių šakelės. Pjauti jas rekomenduojama atšalus orams, o geriausia – žiemą. Smulkiai supjaustytas šakeles (1-2 valgomus šaukštus) užpilame stikline karšto vandens ir viriname 10 minučių. Paliekame arbatą dar 2 valandoms. Gerti siūloma po du gurkšnius, kas valandą per visą dieną. Dėl didelio vitamino C kiekio erškėtuogė pripažinta viena geriausių priemonių stiprinti imunitetą. Susmulkiname du valgomuosius šaukštus sausų erškėtuogių ir užpylę pusę litro vandens viriname 15 minučių ant silpnos ugnies. Paliekame pritraukti per naktį. Gerti rekomenduojama su medumi.

Klasikinės imunitetą reguliuojančios medžiagos – vitaminas C ir cinkas. Vitaminas C apsaugo ląsteles nuo neigiamo patogeninių mikroorganizmų poveikio, todėl padeda išvengti peršalimo ligų arba palengvina, sutrumpina jų eigą. Cinkas palaiko imuninių ląstelių aktyvumą, stiprina organizmo imuninį atsaką.

Įvairių liaudiškų receptų, kaip stiprinti sveikatą, yra nemažai. Vieniems padeda vieni, kitiems – kiti. Žmogus gali išbandyti ir pasirinkti sau tinkamiausią, tačiau visų jų poveikį įmanoma pajusti tik po poros mėnesių. Per savaitę imunitetas nesusidaro.

Prie arbatos nepamirškite šaukštelio medaus >>

Būkite sveiki!

MENIU.LT ir RESTORANŲ VERSLAS informacija
Parengė: Jūratė Janavičienė
Nuotraukos: Ieva Malaiškaitė, sxc.hu

2010 12 09

Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną