Šiandien - pasaulinė sveikatos diena

Šiandien - pasaulinė sveikatos diena

Pasaulinė sveikatos diena (World Health Day) minima kasmet balandžio 7-tąją, 1948 metais įkūrus Pasaulinę sveikatos organizaciją (PSO) (World Health Organization, WHO). Šiai pasaulinei organizacijai jau piklauso apie 200 pasaulio šalių.

Kiekvienais metais prisiminti ir švęsti sveikatos dieną tradicija tapo jau nuo 1950-tųjų. Ja siekiama atkreipti žmonių dėmesį, kokia svarbi sveikata yra jų gyvenime ir spręsti visuomenėje iškylančias su sveikata susijusias problemas.

Pasaulinė Sveikatos diena kasmet skiriama globalinėms problemoms, susiduriančioms su sveikatos apsauga planetos ir turi skirtingus devizus: „Tavo sveikas kraujas – daugelio gyvybių išsaugojimas“, „Aktyvumas – ilgaamžiškumo kelias“, „Nėštumas – ypatingas gyvenimo įvykis. Saugokime jį“, „Apsaugokime sveikatą nuo klimato pokyčių“.

2009 metais pagrindine Pasaulinės Sveikatos dienos tema tapo medicinos įstaigų saugumas ir sveikatos apsaugos darbuotojų pasiruošimas suteikti žmonėms pirmąją pagalbą nukentėjusiems ekstemaliose situacijose. Praėjusių metų šūkis: „Gelbėkime gyvybes. Užtikrinkime ligoninių saugumą ekstremaliose situacijose“. Taip buvo stengiamasi pabrėžti, kad kilus nelaimei ar įvykus ekstremaliai situacijai, daug gyvybių gali būti prarandama arba išgelbėjama iškart po jos. Sveikatos institucijos - svarbus gelbėjimosi ratas bei pagrindinė parama nukentėjusiems.

2010 metų devizas - „1000 miestų – 1000 gyvybių“, išskirtinis dėmesys bus sutelktas urbanistikai ir sveikatai. Šių metų Pasaulinės Sveikatos dienos tikslas atverti viešąsias erdves visame pasaulyje - parkus, mokyklas, sporto bazes, organizuojant visuomenės sveikatinimo renginius, miesto savivaldybėse rengiant diskusijas, susitikimus. Šią dieną taip pat bus siekiama riboti motorinių transporto priemonių eismą miestuose.

Daugelis puikiai žinome posakį „sveikata – brangiausias turtas“. Šią senolių išmintį prisimename kankinami ligos ar šiaip negaluojant varstydami poliklinikos duris ar gulėdami ligoninės palatoje. Tada dar kartą įsitikiname, kad sveikata išties yra brangesnė už bet kokius turtus ar pinigus. Savo sveikata stengiamės rūpintis, vienas įrodymų – kasdienis vitaminų, maisto papildų vartojimas.

Kaip atsirado vitaminas?

Ilgą laiką vyravo nuomonė, kad maistas, kurio sudėtyje yra pakankamas kiekis baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų ir vandens, visiškai patenkina organizmo poreikius.
1880 m. rusų mokslininkas N. Luninas eksperimentais įrodė, kad be angliavandenių, riebalų, baltymų, mineralinių medžiagų ir vandens žmogaus organizmui yra reikalingos ir kitos labai svarbios, bet dar nežinomos medžiagos.
1896 m. olandų gydytojas C. Eikmanas, dirbdamas Javos salos kalėjimo ligoninėje, pastebėjo, kad kaliniai dažnai serga beri – beri liga (nervų uždegimu). Panašiai sirgo ir kalėjimo kieme poliruotais ryžiais lesinamos vištos. Atlikęs eksperimentus su vištomis (lesindamas jas nepoliruotais ryžiais), gydytojas C. Eikmanas nustatė, kad ryžių apvalkalėlyje yra kažkokia organizmui būtina maisto medžiaga, kurios negaunant susergama nervų uždegimu.
1913 m. lenkų kilmės biochemikas K. Funkas iš ryžių išskyrė kristalinę medžiagą, išgydančią beri – beri ligą. Šią medžiagą jis pavadino vitaminu (lot. vita – gyvybė, gyvenimas; aminas, nes turi aminų grupę). Nuo to laiko visos šios grupės medžiagos vadinamos vitaminais.

Kokių vitaminų Jums trūksta?
Žinia, kad kiekvieno vitamino trūkumas įtakoja skirtingų organų darbą. Kaip tai veikia ir kokie produktai gali pagelbėti skirtingais atvejais>>

Kur negalima laikyti vitaminų?>>

Parengė Raminta Skripkaitė
Naudoti šaltiniai: day.lt; healingdaily.com; who.int
Nuotrauka: corbis.com
2010 04 07

 

Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną